Home

Negalės fenomenas

Collection:

Mokslo publikacijos / Scientific publications

Document Type:

Knyga / Book

Language:

Lietuvių kalba / Lithuanian

Title:

Negalės fenomenas

Alternative Title:

Phenomenon of disability

Authors:

Publication Data:

Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2002.

Pages:

203 p

Contents:

Apie J. Ruškaus knygą „Negalės fenomenas“ — Negalė – tarpdisciplininio dėmesio objektas — I. Socialinis negalės konstravimas. Bendroji negalės problematika socialinių pokyčių Lietuvoje fone. Socialinė kontrolė ir socialinė lygybė. Socialinis negalės apibrėžties konstravimas. Žmogaus, turinčio proto sutrikimų, emociniai išgyvenimai visuomenės požiūriu. Negalės socialinio vaizdinio struktūravimas. Kūno negalės psichosemantinė erdvė. Socialinių nuostatų neįgaliųjų atžvilgiu ypatumai. Neįgaliųjų socialinė atskirtis: sociologinis požiūris. Negalės archajinės baimės: psichoanalitinis požiūris — II. Socialinio negalės vaizdinio raida. Antika: dievų baimė. Negalė ir Edipo mitas. Klinikinės negalės eksplikacijos antikos laikais. Senasis Testamentas: socialinis tabu. Naujasis Testamentas: gailestingumas. Mistinė etika viduramžiais. Negalės mokslinės koncepcijos užuomazgos — III. Socialinio negalės vaizdinio ir edukacinės pagalbos ryšys. Neįgaliųjų socialinės integracijos ir ugdymo paradigmų kaita Lietuvoje. Klinikinis-korekcinis modelis. Socialinis-interakcinis modelis: šiuolaikinės teorijos ir praktika. Specialiojo pedagogo profesija: psichosocialinis požiūris. Specialiųjų pedagogų socialinių nuostatų ypatumai: tyrimo Lietuvoje duomenys — IV. Šeima, auginanti neįgalų vaiką: psichosocialinė situacija. Šeima, kaip sistema. Negalės poveikis šeimai. Motinos ir vaiko sąveika: autizmo eksplikacija ar profanacija. Broliai ir seserys: vaidmenų reorganizacija. Socialinė-psichologinė izoliacija ir parama šeimai — Konstruojant asmens tapatumą — Bibliografinės nuorodos — Contents.

Subject Category:

LT

Neįgalieji / Disabled persons; Šeima / Family; Vaikai / Children.

Reviews:

Apžvalga leidinyje Specialusis ugdymas. 2002, Nr. 1 (6), p. 171-172

ISBN:

998638303X

Subject:

Psichologija / Psychology

Related Publications:

Alternative support for families with autistic children in Lithuania. Tiltai. 2012, Nr. 2 (59), p. 125-132.
Ankstyvojo amžiaus autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų funkcinio elgesio vertinimas bendradarbiaujant šeimoms ir logopedui. Specialusis ugdymas. 2020, Nr. 1 (41), p. 103-139.
Asmenų, turinčių fizinę negalią, dalyvavimo užimtumo veiklose subjektyvus vertinimas. Profesinės studijos: teorija ir praktika 2013, Nr. 11, p. 101-108.
Asmenų, turinčių klausos negalią, vairavimo mokymo ir mokymosi problemos Letuvoje. Pedagogika. 2012, 106, p. 85-90.
Asmenų, turinčių negalią, gyvenimo kokybė: subjektyvus požiūris. Tiltai. 2012, Nr. 2 (59), p. 133-142.
Aspects of life quality of persons with physical disabilities. Social welfare: interdisciplinary approach. 2012, Vol. 2(2), p. 84-93.
Aš galiu, tik leisk man pačiam spręsti: pagalbos priimant sprendimus atvejo studija. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2022, 29, 1, p. 29-60.
Attitudes of headmasters and teachers of comprehensive schools towards education of pupils with special needs. Entwicklung erziehungswissenschaftlicher Paradigmen: Theorie und Praxis. Frankfurt am Main: Lang, 2007. P. 195-208.
Autistinių sutrikimų turinčių jaunuolių bendravimo įgūdžių plėtojimo galimybė muzikinėje veikloje. Pedagogika. 2015, 117, p. 185-197.
Bendradarbiavimo realybė tenkinant vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius bendrojo lavinimo mokykloje. Specialusis ugdymas. 2005, Nr. 2 (13), p. 34-44.
Bendrojo lavinimo mokyklos bendruomenės nuostatos į specialiąsias klases ir jų ugdytinius. Specialusis ugdymas. 2003, Nr. 2 (9), p. 73-84.
Bendrojo lavinimo mokyklų mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimo analizė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2008, Nr. 4 (20), p. 71-78.
Bendrojo lavinimo mokyklų vadovų ir pedagogų nuostatos dėl specialiųjų poreikių mokinių ugdymo. Pedagogika. 2005, 79, p. 123-129.
Bendruomenės indėlis teikiant pagalbą žmonėms turintiems proto negalią.. Tiltas į ateitį. 2013, Nr. 1 (7), p. 66-70.
Bendrųjų programų adaptavimas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams: programų turinio analizės rezultatai. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2008, Nr. 2 (18), p. 156-163.
Bridging yesterday and tomorrow: responses to the new disability rights paradigm in the post-socialist region. Disability studies quaterly. 2021, 41, 3, 11 p.
Būsimų pedagogų pasirengimas tenkinti mokinių specialiuosius ugdymo(si) poreikius. Specialusis ugdymas. 2010, Nr. 1 (22), p. 40-49, 50-58 (anglų kalba).
College students' abilities to recognize the learning difficulties and reasons caused by the peculiarities of pupils' development. Sveikatos ir socialinių mokslų taikomieji tyrimai: sandūra ir sąveika. 2008, Nr. 5(2), p. 59-63.
Darbdavių požiūris į mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, dalyvavimą ikiprofesinio rengimo procese. Pedagogika. 2012, 106, p. 91-99.
Development of functional mathematical literacy of pupils with moderate special educational needs. Social welfare: interdisciplinary approach. 2014, Vol. 4(1), p. 96-108.
Diagnostika ar įgalinimas? Vaiko psichopedagoginio vertinimo dokumentų analizė. Specialusis ugdymas. 2006, Nr. 2 (15), p. 8-18.
Dirbančiųjų su neįgaliaisiais vidinės darnos, gyvenimo kokybės ir streso įveikos ypatumai. Socialinių mokslų studijos. 2010, Nr. 4, p. 7-20.
Elgesio ir emocijų sutrikimų turinčio mokinio įgalinimas skatinant dalyvavimą ugdymo procese. Specialusis ugdymas. 2011, Nr. 1 (24), p. 128-138, 139-149 (anglų kalba).
Empowerment of people with spinal injuries in the process of social integration. Tiltai. 2006, Nr. 2 (35), p. 54-71.
Fizinę negalią turinčių asmenų, dalyvaujančių sportinėje veikloje, gyvenimo kokybė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2010, Nr. 4 (29), p. 103-109.
Fizinę negalią turinčių asmenų saviveiksmingumo ir suvokiamos socialinės paramos sąsajos. Visuomenės sveikata. 2012, Nr. 3 (58), p. 101-109.
Fizinę negalią turinčių suaugusių asmenų psichologinių reakcijų į savo negalią sąsajos su socialiniu aktyvumu. Profesinės studijos: teorija ir praktika 2013, Nr. 12, p. 76-86.
Gyvenimo kokybės samprata ir jos ugdymo galimybės, mokant technologijų. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2009, Nr. 2 (23), p. 197-203.
Hipoterapijos kaip alternatyvaus socialinio darbo metodo veiksmingumas vaikams su fizine negalia socialinės izoliacijos įveikimo procese: tėvų požiūris. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2011, [Nr.] 7, p. 175-192, 205-206.
Importance of social pedagogue activity while working with families in disability situation in the context of the change of the attitude towards disability. Spring University. Changing education in a changing society. 2007, 2, p. 46-50.
Innovations of the vocational rehabilitation and psychosocial environment of the disabled: what soil for what corn?. Socialiniai mokslai. 2003, Nr. 1 (38), p. 108-124.
Integruotai ugdomų neįgaliųjų profesinio rengimo ir papildomo ugdymo sąveikos aspektai: pedagogų požiūris. Specialusis ugdymas. 2008, Nr. 1 (18), p. 148-157.
Įgalinančio dialogo poreikis ir patirtis plėtojant socialines paslaugas nevyriausybinėje neįgaliųjų organizacijoje. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2013, [Nr.] 11, p. 157-182, 222.
Įgalinimo strategijos taikymas ugdant vidutiniškai sutrikusio intelekto ugdytinius Credo dailės studijoje. Specialusis ugdymas. 2003, Nr. 1 (8), p. 84-92.
Judėjimo negalę turinčių žmonių socialinės atskirties raiška. Fizinio kūno atskirtis. Visuomenė: įvairovės link. Vilnius: Spaudmeta, 2010. P. 95-106.
Judėjimo negalią turinčių asmenų dalyvavimo NVO laisvalaikio užimtumo veiklose veiksniai: prasmės, patirtys, lūkesčiai. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2019, 24, p. 63-84.
Judėjimo negalią turinčių paauglių patirtys: švietimo socialinis laukas. Filosofija. Sociologija. 2020, t. 31, Nr. 2, p. 157-164.
Judėjimo negalią turinčių paauglių socializacijos patirtys reabilitacinėje įstaigoje. Filosofija. Sociologija. 2015, t. 26, Nr. 2, p. 164-173.
Judėjimo negalią turintis paauglys šeimos socialiniame lauke. Filosofija. Sociologija. 2016, t. 27, Nr. 2, p. 183-192.
Katalikiška mokykla: negalią turinčio asmens ugdymas Katalikų Bažnyčios dokumentų retrospektyva. Pedagogika. 2014, 115, p. 163-178.
Komandos narių bendradarbiavimas teikiant ankstyvąją pagalbą vaikui ir šeimai: atvejo analizė. Specialusis ugdymas. 2010, Nr. 1 (22), p. 84-96, 97-109 (anglų kalba).
Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų gyvenimo kokybės vertinimas. Specialusis ugdymas. 2010, Nr. 1 (22), p. 8-16, 17-24 (anglų kalba).
Legal aspects of people with disabilities. Mokslas ir praktika: aktualijos ir perspektyvos. 2014, p. 172-180.
Lietuvos neįgaliųjų įtrauktis į aukštąjį mokslą ir darbo rinką: socialinės atsakomybės aspektas. Ekonomika ir vadyba. 2011, Nr. 16, p. 501-509.
Lyderystės, kaip socialinio konstrukto, psichosemantinės erdvės identifikavimas. Socialiniai tyrimai. 2004, Nr. 1 (4), p. 59-69.
Medicininio ir socialinio negalės modelių požymiai socialinių darbuotojų veikloje. Specialusis ugdymas. 2008, Nr. 2 (19), p. 67-78.
Mokinių, turinčių didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymosi specialiojo ugdymo įstaigose patirtys. Specialusis ugdymas. 2019, Nr. 1 (39), p. 9-28, 29-48.
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo perimamumas. Edukacinės studijos. 2008, 5, p. 258-263, 290.
Mokyklos vadovų nuostatos į specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių integruotą ugdymą. Specialusis ugdymas. 2006, Nr. 2 (15), p. 19-26.
Mokytojų veiklų, ugdant emocijų ir elgesio sutrikimų turinčius vaikus, tipologizavimas. Specialusis ugdymas. 2008, Nr. 2 (19), p. 45-58.
Mokslinio diskurso Lietuvoje analizė neįgaliųjų socialinio dalyvavimo aspektu. Specialusis ugdymas. 2005, Nr. 2 (13), p. 7-16.
Neformalių globėjų, globojančių darbingo amžiaus šeimos narius su negalia, patirtys, išgyvenant biografinį pertrūkį. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2023, 32, 2, p. 9-39.
Negalės žmonių būdo bruožai rinkos ekonomikos požiūriu. Visuomenė: įvairovės link. Vilnius: Spaudmeta, 2010. P. 54-65.
Negalios fenomenas integraliame ugdymo ir sporto procese. Vilnius : Vilniaus universitetas, 2011. 191 p.
Negalios poveikis šeimai: subjektyvios brolių ir (ar) seserų patirties analizė. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2012, [Nr.] 10, p. 27-40, 238.
Negalios sampratos kaita medicininėje sociologijoje. Filosofija. Sociologija. 2013, t. 24, Nr. 4, p. 209-216.
Negalios socialiniai vaizdiniai Lietuvos dienraščiuose. Socialinis darbas. 2013, t. 12, Nr. 1, p. 75-92.
Neįgalaus asmens savarankiškumas: postmodernusis diskursas. Tiltai. 2004, Nr. 2 (27), p. 79-88.
Neįgalaus vaiko savarankiškumo ugdymas šeimoje. Specialusis ugdymas. 2003, Nr. 2 (9), p. 38-52.
Neįgalaus vaiko savarankiškumo ugdymas šeimoje: tėvų vidinės darnos diskursas. Specialusis ugdymas. 2005, Nr. 2 (13), p. 82-91.
Neįgalių asmenų psichosocialinių lūkesčių tenkinimo galimybės sportinėmis veiklomis. Specialusis ugdymas. 2007, Nr. 2 (17), p. 157-164.
Neįgaliųjų asmenų sociokultūrinis ugdymas Utenos miesto bendruomenėje. Edukacinės studijos. 2008, 4, p. 198-205.
Neįgaliųjų dalyvavimas sporto klubų veikloje. Specialusis ugdymas. 2013, Nr. 2 (29), p. 65-78.
Neįgaliųjų gyvenimo kokybę gerinančių specialiųjų socialinių paslaugų pasiūlos tobulinimas: Tauragės rajono atvejis. Ekonomikos ir vadybos aktualijos. 2011, 2011, p. 805-814.
Neįgaliųjų socialinės integracijos teisinis reglamentavimas. Socialinis ugdymas. 2010, Nr. 11 (22), p. 18-26, 107-115 (anglų kalba).
Neįgalių vaikų integracija Kauno miesto ikimokyklinėse įstaigose. Specialusis ugdymas. 2004, Nr. 2 (11), p. 124-132.
Neįgalių vaikų integracijos galimybės ugdymo institucijose: tėvų patirtys. Pasaulis vaikui: ugdymo realijos ir perspektyvos. 2011, d. 4, p. 179-197.
Neįgalumą turinčių asmenų verslumo gebėjimų samprata. Pedagogika. 2006, 82, p. 116-123.
Nepriklausomos Lietuvos jaunimo harmoningos visuomenės tapsmo samprata. Pedagogika. 2012, 107, p. 31-41.
Nežymiai protiškai atsilikusių 5-7 klasių mokinių savarankiško skaitymo ypatumai. Specialusis ugdymas. 2003, Nr. 1 (8), p. 72-83.
Nežymiai sutrikusio intelekto asmenų profesinis rengimas kaip ugdymo mokslo dalis: paradigmų kaita. Specialusis ugdymas. 2004, Nr. 2 (11), p. 64-72.
Nežymią proto negalę turinčių mokinių lytiškumo ugdymo metodologinis diskursas. Specialusis ugdymas. 2009, Nr. 2 (21), p. 51-59, 60-68.
Nežymią proto negalę turinčių paauglių lytiškumo raiška per bendravimo gebėjimus. Specialusis ugdymas. 2010, Nr. 2 (23), p. 93-104, 105-115 (anglų kalba).
Nuteistųjų meninės veiklos organizavimo realijos Lietuvoje. Socialinis ugdymas. 2010, Nr. 11 (22), p. 5-17, 93-106 (anglų kalba).
Orumo samprata: neįgalių asmenų sutelktos grupės žvalgomojo tyrimo rezultatai. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2009, Nr. 1 (22), p. 217-224.
Paauglių, turinčių regėjimo neįgalumą, socialinių įgūdžių tyrimas: intrapersonalinis aspektas. Kultūra - Ugdymas - Visuomenė. 2005, Nr. 1, p. 120-126.
Parents as educators for autonomy development of children with disabilities: parents' discourse analysis. Spring University. Changing education in a changing society. 2005, 1, p. 221-228.
Pedagogų nuostata į ugdytinių integraciją ir segregaciją. Specialusis ugdymas. 2003, Nr. 1 (8), p. 115-122.
Pilietinė visuomenė : politikos įpilietinimo projekcijos. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2006. 307 p. schem.
Possibilities of receptive music therapy (RMT) for mothers raising children with developmental disorders as a self-help tool for overcoming stress during the COVID-19 pandemic. SHS web of conferences. 2022, 131, p. 1-15.
Poverty and social work in Lithuania.. Poverty and social work. Ostrava: Ostravská univerzita, 2016. P. 13-38.
Požiūrio į proto negalę turinčių žmonių stereotipiškumo ir išsilavinimo rodiklių sąsajos. Specialusis ugdymas. 2007, Nr. 2 (17), p. 19-29.
Presumptions of social inequality reproduction: the role of educational institutions. Socialiniai mokslai. 2011, Nr. 4 (74), p. 32-40.
Profesinio rengimo institucijų ugdytinių požiūris į integruotą neįgaliųjų ugdymą. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2008, Nr. 2 (18), p. 50-54.
Psichikos ligomis sergančių asmenų poreikių tenkinimas dalyvaujant užimtumo veiklose. Socialinis darbas. 2016, t. 14, Nr. 2, p. 174-187.
Psichikos negalės vaizdinio visuomenėje ypatumai: darbinių gebėjimų aspektas. Tiltai. Priedas. 2005, Nr. 30, p. 112-119.
Psichikos negalės vaizdinys visuomenėje. Sveikatos mokslai. 2005, Nr. 3, p. 68-73.
Psichikos sutrikimų diskursai akademinėje ir profesinėje literatūroje bei žiniasklaidoje. Psichikos sveikatos ir gerovės paradigmų kaita Lietuvoje. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2017. P. 56-85.
Psichoneurologiniai pensionatai: socialinio darbo ar disciplinarinės visuomenės institutas?. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2006, Nr. 2 (18), p. 131-139.
Rekomendacijos ir priemonės socialinės pedagogikos studentams ir dėstytojams bei socialiniams pedagogams ir mokiniams lyčių lygiavertiškumui lavinti. Lyčių studijos ir tyrimai. 2007, 4, p. 52-62.
Revelation of the factors for permanent learning of socially excluded groups: results of focus group reflection. Socialiniai mokslai. 2004, Nr. 4 (46), p. 82-90.
Skirtingai ugdomų nežymiai sutrikusio intelekto moksleivių akademinių ir socialinių gebėjimų lyginamoji analizė. Specialusis ugdymas. 2004, Nr. 1 (10), p. 98-108.
Socialinė psichikos negalią turinčių asmenų sveikatos dimensija: socialinės politikos atspindžiai. Sveikatos mokslai. 2012, t. 22, Nr. 1, p. 39-48.
Socialinės integracijos ir meninio ugdymo sąsajos darnaus vystymosi kontekste. Tiltai. Priedas. 2006, Nr. 33, p. 5-12.
Socialinės neįgaliųjų integracijos samprata ir sritys. Tiltai. 2003, Nr. 1 (22), p. 39-47.
Socialinės nelygybės perdavimas iš kartos į kartą: politinių sprendimų spindesys ir skurdas. Tiltai. 2007, Nr. 1 (38), p. 1-18.
Socialinės partnerystės strategijos specialiųjų poreikių turinčių asmenų socializacijos procese. Socialinis ugdymas. 2013, Nr.1 (33), p. 98-112.
Socialinių darbuotojų patirtis teikiant paslaugas tėvams, turintiems negalių ir auginantiems vaikus, neturinčius negalių. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2015, Nr. 2 (44), p. 29-36.
Socialinių procesų kaitos vaidmuo socialinio darbo raiškai Lietuvoje. Tiltai. 2011, Nr. 2 (55), p. 17-33.
Social interaction and clinical correction paradigms: priorities in evaluating special needs of pupils. Socialiniai mokslai. 2003, Nr. 1 (38), p. 100-107.
Social risk group children education peculiarities: teachers and students attitude. Spring University. Changing education in a changing society. 2007, 2, p. 226-232.
SPA paslaugų prieinamumas fizinę negalią turintiems asmenims. Verslo aktualijos būsimųjų specialistų požiūriu. 2022, p. 205-211.
Specialiojo pedagogo funkcijų bendrojo lavinimo mokykloje analizė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2008, Nr. 2 (18), p. 17-23.
Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimas bendrojo lavinimo mokyklose: mokinių ir mokytojų požiūris. Pedagogika. 2011, 101, p. 91-97.
Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo lygis ir poreikis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Specialusis ugdymas. 2008, Nr. 1 (18), p. 124-136.
Specialiųjų poreikių turinčių vaikų santykiai su mokyklos bendruomenės nariais. Socialinis darbas. 2010, t. 9, Nr. 1, p. 122-131.
Specialiųjų poreikių vaikas bendrojo lavinimo mokykloje: ugdymo kokybės kriterijų identifikavimas. Specialusis ugdymas. 2003, Nr. 2 (9), p. 61-72.
Specialiųjų poreikių vaikų globos institucijos strategijos modeliavimas. Socialinis ugdymas. 2009, Nr. 10 (21), p. 67-78, 154-167.
Specialiųjų poreikių vaikų pozityviosios socializacijos modelis. Socialinis ugdymas. 2008, Nr. 5 (16), p. 73-80, 147-154.
Specialiųjų poreikių vaikų prieraišumo ugdymo prielaidos. Specialusis ugdymas. 2009, Nr. 1 (20), p. 144-154.
Specialiųjų poreikių vaikų socializacijos etiniai orientyrai. Socialinis ugdymas. 2010, Nr. 14 (25), p. 51-64, 148-162 (anglų kalba).
Specialiųjų poreikių vaikų socializacijos modelis. Pedagogika. 2006, 83, p. 167-173.
Specialiųjų ugdymo(si) poreikių tenkinimas: Lietuvos patirtis užsienio šalių kontekste. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2011. 250 p.
Specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčio vaiko psichologinė savijauta bendrojo ugdymo klasėje. Ugdymo psichologija. 2004, Nr. 11-12, p. 12-17.
Specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčio vaiko vertinimo kontroversijos: įvertinimas ir nuvertinimas?. Pedagogika. 2005, 79, p. 161-166.
Specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų pedagogų identifikavimosi su institucija raiška. Specialusis ugdymas. 2008, Nr. 1 (18), p. 72-81.
Specific factors conditioning the learning of the socially excluded.. Socialiniai mokslai. 2004, Nr. 4 (46), p. 73-81.
Strengths perspective in assessing the expression of social skills of a person with moderate intellectual disability. Social welfare: interdisciplinary approach. 2012, Vol. 2(2), p. 126-138.
Structure and directiveness of attitudes to disability. Social welfare: interdisciplinary approach. 2013, Vol. 3(2), p. 70-86.
Studentų požiūris į specialiųjų poreikių vaikų integruotą ugdymą. Edukacinės studijos. 2008, 6, p. 192-197, 285-286.
Sutrikusio intelekto moksleivių socialinio supratingumo ir ugdymo formos ryšys. Socialinis darbas. 2005, t. 4, Nr. 2, p. 120-131.
Sutrikusio regėjimo paauglių interpersonalinių įgūdžių raiškos ypatumai. Mokytojų ugdymas. 2007, Nr. 8, p. 40-57.
Sutrikusio regėjimo paauglių socialinių įgūdžių ugdymo problema šiuolaikinėje edukologijoje ir psichologijoje. Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai. 2005, t. 19, kn. 2, p. 931-944.
Sutrikusios lokomocijos vaikai. Ugdymas - koks?. Kaunas : Kauno kolegijos leidybos centras, 2010. 236 p.
Šeimos, auginančios neįgalų vaiką, gyvenimo kokybės palaikymas socialiniame tinkle. Specialusis ugdymas. 2007, Nr. 1 (16), p. 105-115.
Šeimos, auginančios vaiką su negale, situacija vidinės darnos aspektu. Visuomenės sveikata. 2005, Nr. 4 (31), p. 60-66.
Šeimos, auginančios vaiką su negalia, socialiniai edukaciniai poreikiai po delfinų terapijos. Sveikatos mokslai. 2011, t. 21, Nr. 7, p. 27-32.
Šeimos įgalinimo ugdyti neįgalaus vaiko savarankiškumą perspektyvos. Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai. 2005, t. 19, kn. 2, p. 997-1010.
Šeimos nuostatų į neįgalumą turintį vaiką reikšmė jo savijautai mokykloje. Edukacinės studijos. 2008, 6, p. 7-16, 276.
Šeimos vaidmuo judėjimo sutrikimų turinčių vaikų socialiniams gebėjimams. Soter. 2008, 26 (54), p. 71-85.
Šeimų, auginančių neįgalius vaikus, pozityvi patirtis. Pedagogika. 2011, 102, p. 135-142.
Šeimų, auginančių neįgalius vaikus, vidinio ir socialinio gyvenimo pokyčiai. Socialinis darbas. 2011, t. 10, Nr. 1, p. 20-26.
Šeimų, auginančių vaikus su negalia, psichosocialinė situacija. Societal innovations for global growth. 2012, No. 1 (1), p. 849-864.
Šeimų, auginančių vaikus su sunkia cerebrinio paralyžiaus negale, lūkesčiai dėl delfinų. Tiltai. 2008, Nr. 4 (45), p. 113-125.
Šiuolaikinės vaikystės fenomenų socialinių-edukacinių tyrimų metodologiniai kontekstai. Tiltai. 2016, Nr. 3 (75), p. 37-48.
Švietimo politikos kaita: priešmokyklinio ugdymo vadybos funkcijų kontekstualizavimasis. Švietimas: politika, vadyba, kokybė. 2011, Nr. 1 (7), p. 29-42.
Teachers' and parents' attitude to children with special needs, integratedly educated in primary schools of Klaipeda region. Spring University. Changing education in a changing society. 2005, 2, p. 158-163.
Tėvų, auginančių autizmą turinčius vaikus, požiūrio į vaiko ateitį naratyvas. Tiltai. 2018, Nr. 1 (79), p. 125-139.
Tėvų, auginančių kalbos ir komunikacijos, intelekto, judesio bei padėties sutrikimų turinčius vaikus, bendradarbiavimas su ikimokyklinio ugdymo įstaigos specialistais. Edukacinės studijos. 2008, 5, p. 32-40, 277-278.
Tėvų lūkesčiai ir jausmai vaikams, turintiems mokymosi negalių. Specialusis ugdymas. 2005, Nr. 1 (12), p. 26-34.
The Accessibility of special pedagogical support in early childhood education institutions in Panevėžys. Denk- und Lernkulturen im wissenschaftlichen Diskurs. Frankfurt am Main: Peter Lang Edition, 2017. P. 633-647.
The Experience of NGOS that represent the interests of the disabled in cooperating with local government institutions. Viešoji politika ir administravimas. 2021, t. 20, Nr. 4, p. 466-479.
The Theoretical model of an inclusive library for people with disabilities and its practical implementation. Izzivi prihodnosti. 2020, vol. 5, iss. 2, P. 79-101.
Vaiko su negale savarankiškumo ugdymo šeimoje diskursas: monografija. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2008. 217 p.
Vaiko su negale socializacija šeimoje savarankiškumo ugdymo aspektu. Tiltai. 2007, Nr. 3 (40), p. 141-152.
Vaiko, turinčio lokomocijos sutrikimų, ir šeimos tarpusavio sąveika. Pedagogika. 2009, 96, p. 103-108.
Vaikų su negalia įtrauktis į bendrojo ugdymo mokyklas: socialinis požiūris.. Tiltas į ateitį. 2015, Nr. 1 (9), p. 115-120.
Vaikų, turinčių autizmo sindromą, tėvų ir motinų depresyvumas. Psichologija. 2009, t. 39, p. 19-30.
Vaikų, turinčių judėjimo sutrikimų, socialinių gebėjimų ugdymas. Specialusis ugdymas. 2008, Nr. 1 (18), p. 158-168.
Vaikų, turinčių judėjimo sutrikimų, ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje kliūtys ir galimybės. Specialusis ugdymas. 2007, Nr. 2 (17), p. 120-131.
Vaikų, turinčių negalių, savarankiškumo formavimas delfinų terapijos centre: didesnių galimybių link. Tiltai. 2021, Nr. 1 (86), p. 101-120.
Veiksnių, susijusių su neįgalų vaiką auginančios seimos psichosocialiniu atsparumu, identifikavimas. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2008, Nr. 2 (18), p. 91-97.
Vidutiniškai ir žymiai sutrikusio intelekto vaikų bendravimo gebėjimų ugdymas. Specialusis ugdymas. 2006, Nr. 2 (15), p. 109-121.
Žinia apie vaiko negalią ir raidos perspektyvas: tėvų patirtys. Pedagogika. 2015, 117, p. 157-167.

Permalink:

https://www.lituanistika.lt/content/50986

Updated:

2020-05-22 20:39:30

Metrics:

Views: 1746 Downloads: 3

Export:

Choose type:

Download