Nežymią proto negalę turinčių mokinių lytiškumo ugdymo metodologinis diskursas

LTNeįgaliųjų integracijai Lietuvoje skiriama nemažai dėmesio, orientuojamasi į fundamentinius neįgaliesiems klausimus: socialinį dalyvavimą, užimtumą, švietimą, medicinos ir techninę pagalbą, tačiau beveik nenagrinėjama probleminė lyties dimensija, seksualumas, partnerystė, šeima, motinystė ir tėvystė. Straipsnyje, analizuojant edukologijos, filosofijos, sociologijos mokslinėje literatūroje pateikiamą lyties identiteto teorinį modelį, išskiriamas nežymią proto negalę turinčių paauglių lytiškumo ugdymo metodologinis pagrindimas: ugdymo paradigma, ugdymo aplinka ir ugdymo turinys, kuriais remiantis būtų optimizuojamas nežymią proto negalę turinčių mokinių lytiškumo ugdymas. Lytiškumo edukacinėje praktikoje išskirtos keturios paradigmos: lytiškumo ugdymas, pagrįstas visumine (holistine) asmenybės raida, socialinio konstruktyvizmo požiūris, pragmatizmo filosofija ir feministinis požiūris. Nežymios proto negalės turinčių paauglių lytiškumo sampratos operacionalizacija ugdymo aplinkos, turinio, principų ir metodų aspektais leidžia teigti, kad moksliniame diskurse yra apibūdinama lytiškumo ugdymo edukacinė, socialinė ir kultūrinė aplinka, o lytiškumo turinys susideda iš socialinio, biologinio ir psichoemocinio konstruktų. Nežymią proto negalę turinčių paauglių lytinis švietimas privalo remtis lygių vyro/moters saviraiškos galimybių, švietimo prieinamumo, kompleksiškumo, visybiškumo, aktualumo, universalumo, komandinio darbo ir suprantamumo principais. Akcentuojama aktyviųjų mokymo metodų (vaidybiniai žaidimai, interaktyvūs pratimai, situacijų modeliavimas ir kt.) reikšmė lytiškumo ugdyme: jie skatina mokinių dalyvavimą ir bendradarbiavimą, kūrybišką mokymo priemonių ir išteklių pasirinkimą.Reikšminiai žodžiai: Negalė; Lytiškumas; Lytiškumo ugdymas; Ugdymo paradigmos; Ugdymo aplinka; Ugdymo turinys; Disability; Gender education; Education paradigms; Education environment; Curriculum; Negalė; Ugdymo turinys.

ENThe integration of people with disability is given much attention in Lithuania with an emphasis on the fundamental issues, such as social participation, employment, education, medical and technical support. However, the problem dimension of gender and sexuality, partnership, family and parenthood is not often explored. The present paper by analysing the theoretical model of sexual identity defined in educational, philosophical and sociological research gives a methodological substantiation of sex education of teenagers with mild learning difficulties: it is an educational paradigm, educational environment and content, on the basis of which sex education of students with mild learning difficulties could be carried out in a more optimal way. [From the publication]