Pučiamųjų instrumentų ansambliai ir orkestrai tradicinėje Lietuvos kultūroje

LTEtnomuzikologės Rūtos Žarskienės (1964–2023) monografijoje nušviečiama pusiau profesionali instrumentinio muzikavimo tradicija, jos raida nuo pat Baroko epochos iki XXI amžiaus. Tyrinėjant muzikavimą Katalikų bažnyčios šventėse, atlaiduose, didikų dvaruose, parodoma, kiek daug naujovių liaudies muzikantai perėmė iš bažnytinių švenčių ir diduomenės ceremonijų. Sekant, kaip tradicija plėtojosi pastarąjį šimtą metų, tyrinėjant muzikavimą pučiamaisiais vestuvėse, laidotuvėse, visuomeninių organizacijų renginiuose, parodoma, kaip jis darėsi vis demokratiškesnis, išgyveno sovietmečio suvaržymus ir sėkmingai tapo šiuolaikinės Lietuvos kultūros dalimi. Paskutiniame skyriuje aprašomas pučiamųjų orkestrų vaidmuo išeivijos lietuvių gyvenime, JAV veikusių kultūrinių draugijų veikloje. Ilgai rašytą knygą pabaigė autorės kolegės Austė Nakienė ir Aušra Žičkienė. Knygos gale skelbiama išsami jos santrauka anglų kalba, taip pat autorės tyrimų apžvalga – Aušros Žičkienės straipsnis „Etnomuzikologė Rūta Žarskienė. Lietuviškų dūdų gausmo prasmių beieškant“. Kaip pastebima apžvalgoje, monografija parašyta aktualia, dar mažai tyrinėta tema, kuri įdomi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio mokslininkams. Pučiamųjų instrumentų ansamblių ir orkestrų plitimą Rūta Žarskienė aprašo kaip europietiškos, krikščioniškos kultūros reiškinį, pamažu įsišaknijusį tradicinėje Lietuvos gyvensenoje (ypač Žemaitijos etnografiniame regione). Remdamasi atliktais stebėjimais ir archyvine medžiaga, tyrėja įtikinamai parodo nedidelių pučiamųjų orkestrų vaidmenį velykinėse procesijose, atlaiduose, pasiturinčių ūkininkų ir miestelėnų vestuvėse, savitomis apeigomis išsiskiriančiose žemaitiškose laidotuvėse.Nors autorė nespėjo šio tyrimo apibendrinti, ji paliko tvirtą pagrindą, kuriuo galės remtis kiti temą plėtosiantys etnomuzikologai. [knygos.lt].

ENThis monograph offers a diachronis overview of the development of brass instruments ensembles in the cultural life of Lithuanian villages and towns by studying the spread of their popularity through the musical cultures of the military, manors, and diocese. It also describes the later influence of brass ensembles on folk piety traditions such as church holidays and processions through the Stations of the Cross, among others. [...] The monograph "Brass ensembles and orchestras in traditional Lithuanian culture" provides a diachronic overview of the development of wind ensembles in the musical life of Lithuanian villages and towns. The analysis traces their initial spread through the military and the musical cultures of manors and dioceses, as well as their later role in folk piety traditions (participation in church festivals, processions through the Stations of the Cross, etc.). The focus is on Samogitia, where a particularly strong and unique brass band tradition is still alive in the 21th century. [p. 273, 298].

• Muzikologija / Musicology
• Etnologija / Ethnology