Kunigaikščio Bogdano Oginskio (1848-1909 M.) krikšto ir krikštynų šventės intriga : faktai ir interpretacijos

LTStraipsnis skirtas krikšto sakramento teikimo istorijos tyrimams. Darbe analizuojamos XIX a. Rietavo dvarą valdžiusių kunigaikščių Irenėjaus Kleopo ir jo žmonos Olgos Oginskių sūnaus Bogdano 1853 m. vykusios krikštynos; siekiama atkreipti dėmesį į vaikų krikšto ir krikštynų šventės temą Lietuvos didikų šeimose. Vietovės mikroistorija atskleidžia detales, kurios nagrinėjant reiškinį iš platesnės perspektyvos paprastai lieka už tyrimo ribų. Kunigaikščio Bogdano krikštynų šventės dalyvių skaičius rodo, kad iškilmės buvo unikalus, to meto visuomenėje analogų neturintis reiškinys. Tačiau atmetus įspūdingus mastus, šią šventę tikslinga vertinti kaip būdingą Europos kultūros artefaktą. Masinis valstiečių dalyvavimas krikšto ceremonijoje gali būti vertinamas kaip įgyvendintų pertvarkymų pasekmė. Kunigaikščio Bogdano krikšto ir krikštynų šventės analizė leidžia atmesti istoriografijoje funkcionuojantį teiginį, kad dvaro tradicijos buvo visiškai izoliuotos nuo liaudies. Kunigaikščio Bogdano krikšto sakramento užbaigimą liudijančio metrikų įrašo duomenys leidžia koreguoti iki šiol nurodomą jo gimimo vietą: kunigaikštis 1848 m. gimė Karaliaučiuje. Kunigaikščio krikšto metrikų įraše įvardytos aštuonios krikštatėvių poros iš esmės atspindi to meto Lietuvos diduomenės rengtų savo vaikų krikštynų bendras tendencijas. Susiejant šias krikšto apeigas su bažnyčios statyba siekta užtikrinti ryšio stiprumą, pademonstruoti tėvonio santykį su savo valdiniais, garantuoti Rietavo dvaro valdose pradėtų pertvarkų tęstinumą.Reikšminiai žodžiai: Dvaro tradicijos; Istorija; Istorija (XIX a.); Istorikai; Krikštas; Krikštynos; Krikštynų tradicijos; Kunigaikščiai; Motiejus Valančius; Rietavas; Tradicijos; Valstiečiai; Šventės; Baptism; Baptism traditions; Christening; Dukes; Estate traditions; Feast; Historian; History; History (XIX c.); Lithuania; Motiejus Valančius; Peasants; Rietavas; Tradition.

ENThe article is about the researches of the history of christening. The work analyses the baptism of Bogdan which took place in 1853. His parents Irenėjus Kleopas and Olga Oginskiai possessed Rietavas manor in the 19th c. It is aimed to attract attention to a child's baptism and this celebration in the families of Lithuanian noblemen. The microhistory of the place reveals some detail which usually remain beyond the research when the phenomenon is analysed from a wider perspective. The number of people who participated in a christening celebration of duke Bogdan reveals that the celebration was a unique phenomenon having no analogues in the society. However, despite an impressive extent, it is advisable to assess the celebration as an artefact characteristic to European culture. Mass participation of peasants in the ceremony of baptism may be evaluated as an outcome of implemented reforms. An analysis of the baptism and its celebration of duke Bogdan allows us to reject a statement which was functioning in historiography that manor traditions were completely isolated from the people. The metric data entry proving a completed baptism process performed on duke Bogdan allows us to correct his birthplace which was known until now: the duke was born in Königsberg in 1848. Eight pairs of godparents are indicated in the entry in the duke's baptism certificate. Actually, it reflects general tendencies of children baptism prepared by Lithuanian nobility of that time. By relating the christening service with the building of the church, it was aimed to ensure the strength of this relation, to demonstrate a relationship between a patron and his dependants, and to ensure the continuation of reforms which were started in the domain of Rietavas manor.

• Emilijos Beniovskytės-Vrublevskienės (Emilia z Beniowskich Wróblewska, 1830-10-05–1886-12-23) dienoraščiai (1850-08-05–1886-09) / Reda Griškaitė. Archivum Lithuanicum. 2012, t. 14, p. 227-308.
• Tarp Ženevos, Florencijos ir Rietavo: lrenėjaus Kleopo Oginskio (1808-1863) kultūrinės patirtys / Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vakarykščio pasaulio atgarsiai / sudarytojai Margarita Matulytė, Romualdas Juzefovičius, Rimantas Balsys. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2018. P. 156-167, 376.
• Vaiko gimties socialinio įteisinimo papročiai / Rasa Paukštytė-Šaknienė. Lietuvos kultūra. Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos papročiai / sudarytojas Žilvytis Šaknys. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2012. P. 19-76.