Kuriantis kartojimas, arba kam giedoti seną giesmę

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kuriantis kartojimas, arba kam giedoti seną giesmę
Alternative Title:
Creative repetition or why to sing an old song?
In the Journal:
Tautosakos darbai [Folklore Studies]. 2010, 39, p. 101-115
Keywords:
LT
Filosofija / Philosophy; Giesmės ir giesmynai / Hymns and Hymnals; Įvykis; Kartotė; Kūryba; Meno kūrinys; Veiksmas.
EN
Action; Artistic work; Creation; Event; Reduplication; Repetition; Song.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje, analizuojant senų tradicinių giesmių giedojimą šių dienų religinėje praktikoje, siekiama atskleisti meno ir laiko apmąstymų moderniojoje filosofijoje bendrus taškus ir parodyti, kaip šie saitai paveikė žmogaus kūrybinės raiškos aiškinimus. Apie tradicinio tradicinio giedojimo veiksmą rašoma kaip apie kasdienio kūrybingumo pavyzdį, kurio tyrimas gali šį tą pasakyti ir apie dainavimo, ir apie pasakojimo, ir net apie kai kurių amatų tradicijas. Teigiama, kad giesmė nėra meno kūrinys ne todėl, kad ją sukurti ar atlikti būtų lengviau nei kitos rūšies muziką, bet todėl, kad giedojimas nėra meno kūrinio atlikimas. Autorės nuomone, sena giesmė yra kitokį santykį steigiantis religinio veiksmo vadovas. Religinės patirties susiejimas su kartojamų veiksmų plotme, o ne su labai retai, todėl emocingai ir sukrečiamai išgyvenamu ir kasdienybę transcenduojančiu dvasiniu įvykiu, yra tendencija, koreliuojanti su istorinio laiko sąvokos kaita. Kita vertus, teigiama, kad jaunam ar senam, XXI ar XVII amžiaus tikinčiajam nepriklausomai nuo to laikotarpio tendencijų ir mąstysenos, be išsiskiriančių ir ilgai atsimenamų įvykiškų patirčių, reikalingas ir nuolatinis, po truputį stiprėjantis ir kasdien smulkiais religinės praktikos veiksmais kuriamas saitas. Tai, kad senų giesmių giedojimo praktika plinta, autorės manymu, rodo ne tik laisvą, net atsainų postmodernaus žmogaus santykį su praeitimi, bet visų pirma poreikį priešintis modernios meninės kūrybos, kaip vienintelio kūrybos ir savikūros būdo, sampratai.

ENThe article deals with a question, if repeated actions can be considered as creative acts. Therefore the article is aimed at widening and changing the concept of creation. By analyzing several concepts particularly important to the modern thinking and their relationship, the author investigates why creativity is attributed solely to production of artistic works as unique, individual objects. By selecting an example of an ancient song from a popular hymnal, the author attempts to show that singing as an act of everyday religious practice embodies a different sort of creativity than creation of an artistic work. This sort of creativity is an unrepresentative one, aiming not at expressing the important content through the most appropriate form, but rather at establishing and preserving the religious attitude of the singer. This attitude presents a unique, not a unified bearing, which is achieved precisely by repeating such an activity pattern, which is presented by an individual song. The act of singing is suggested to consider as an example: similarly, creativity can be asserted to be present in other repeated human actions as well. Thus, traditional handicraft, various folklore genres and various everyday practices can also be considered in the same way. [From the publication]

ISSN:
1392-2831
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/26581
Updated:
2018-12-17 12:44:08
Metrics:
Views: 21    Downloads: 4
Export: