Ramaškonių šnektos daiktavardis: sociolingvistinis tyrimas

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Ramaškonių šnektos daiktavardis: sociolingvistinis tyrimas
Alternative Title:
Noun inflection in the dialect of Ramaškonys: a sociolingvistic investigation
Publication Data:
Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2010.
Pages:
228 p
Series:
Opera linguistica Lithuanica; 13
Notes:
Monografija parengta remiantis 2005 metais Lietuvių kalbos institute apginta disertacija Ramaškonių šnektos daiktavardžio kaityba: sociolingvistinis tyrimas. Bibliografija.
Contents:
Pratarmė — Įvadas: Ramaškonių šnektos plotas; Tyrimo objekto specifika; Darbo medžiaga; Ramaškonių šnektos atstovai; Tyrimo tikslai ir metodai; Svarbesni Ramaškonių šnektos fonetikos ypatumai; Transkripcijos ženklai ir rašmenys; Periferinių pietų aukštaičių šnektų Baltarusijoje tyrimai — Sociolingvistinis Ramaškonių šnektos apibūdinimas — Sociolingvistinė Varanavo krašto padėtis: Nutautinimo politika; Kalbų prestižas. Baltarusių kalbos padėtis. Trasianka; Tautinė savimonė — Dvikalbystė ir daugiakalbystė — Kodų kaitos problema — Daiktavardžio gramatinės kategorijos: giminė, skaičius, linksnis — Daiktavardžių linksniavimas — Linksniavimo tipai ir kamienai — Vyriškasis linksniavimo tipas — Moteriškasis linksniavimo tipas — Mišrusis linksniavimo tipas — Linksniavimo tipų kitimas, kamienų mišimas — Išvados — Literatūra ir sutrumpinimai — Summary — Ramaškonių šnektos tekstai: Vyresnioji karta; Sąlygiškai jaunesnioji karta.
Summary / Abstract:

LTDarbe aptariama pietų aukštaičių patarmei priklausanti periferinė Ramaškonių lietuvių šnekta daiktavardis. Nykstanti Ramaškonių lietuvių šnekta lingvistikos mokslo pasaulyje greta kitų pakraštinių izoliuotų Baltarusijos lietuvių šnektų – Lazūnų, Zietelos, Rodūnios, Pelesos, Gervėčių – garsėja savo unikalumu ir archajiškumu. Atskirta nuo pagrindinio patarmės ploto valstybine siena šnekta nuolat kinta ir nyksta. Todėl ypač svarbu fiksuoti jos dabartinę sistemą. Darbe sinchroniniu požiūriu aprašoma vienos kalbos dalies – daiktavardžio – kaityba. Išsamiai nagrinėjant daiktavardžio linksniavimo sistemą siekiama parodyti tos sistemos silpnąsias ir stipriąsias vietas nykstant lietuvių kalbai apskritai ir sparčiai niveliuojantis kitiems kalbos lygmenims (ypač fonetikai). Apibūdinant daiktavardžio linksniavimo ypatybes, greta stabilesnių kalbos sistemos dalykų stengtasi atskleisti ir tai, ko ir kodėl šnekta dėl įvairių priežasčių netenka ar jau yra netekusi, t. y. kurie kalbos elementai jau pasidavė ar pasiduoda svetimos kalbos įtakai, o kurie lieka atsparesni. Darbe išsamiai apibūdinama dabartinė Varanavo regiono sociolingvistinė padėtis. Kalbiniai duomenys renkami iš visų gyventojų, bent kiek kalbančių lietuvių šnekta, ir sąmoningai pateikiami autentiški, o ne aklai laikantis buvusios tarmės sistemos ir dirbtinai vienodinant pagal šnektai būdingus bruožus. Šis aprašas vertingas ir svarbus periferinių lietuvių kalbos tarmių ir apskritai baltų kalbų sinchroniniams, diachroniniams, sociolingvistiniams, ypač kalbų sąveikos tyrimams, kitų kalbotyros šakų teorijai, istorijai.

ENThe work discusses the peripheral Lithuanian sub-dialect of Ramaškonys, which belongs to the dialect of the Žemaičiai. The disappearing Ramaškonys dialect of the Lithuanian language as well as other peripheral Lithuanian sub-dialects in Belarus, such as Lazūnai, Zietela, Rodūnia, Pelesa, Gervėčiai sub-dialect, attract linguists’ attention as unique and archaic sub-dialects. Separated from the main Linguistic area with the state border, the sub-dialect is constantly changing and disappearing. Therefore, it is very important to record its current system. The work describes the inflection of one part of speech, i.e. the noun, from the synchronic point of view. An extensive analysis of the system of noun inflection is aimed at demonstrating the weaknesses and strengths of this system with the Lithuanian language disappearing and other levels of the language (especially phonetics) rapidly grading. By defining peculiarities of the noun declension, the author tries to reveal why the sub-dialect is disappearing, and which elements of the language have fallen under the influence of the alien language and which one are still resistant to this influence. The work extensively defines the current sociolinguistic situation in the region of Voranava. Linguistic data is collected from all residents, who can speak the Lithuanian language. These data are presented authentically, without adhering to the former system of the dialect and superficially unifying it in line with the characteristics of the sub-dialect. This description is valuable and important for synchronic, diachronic and sociolinguistic research of dialects of the Lithuanian language and the Baltic languages in general.

ISBN:
9786094110535
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/30071
Updated:
2021-02-05 17:18:54
Metrics:
Views: 92
Export: