Lietuvio vaiko daiktavardžio morfologija : disertacija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvio vaiko daiktavardžio morfologija
Alternative Title:
Morphology of a Noun of a Lithuanian Child
Publication Data:
Kaunas, 1999
Pages:
133 lap.
Notes:
Dr. disert. (humanit. m.) - Vytauto Didžiojo universitetas, 1999. Bibliografija.
Other Editions:
Dr. disert. santrauka: Noun morphology acquisition in Lithuanian Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 1999 24 p. : lent
Summary / Abstract:

LTNuo seno vaikų kalba traukė mokslininkų dėmesį. Tarpdalykinis šios srities pobūdis patraukė ne tik psichologus, bet ir lingvistus, filosofus, antropologus, sociologus. Tolydžio didėjantis domėjimasis kalbos įsisavinimo dalykais skatina tirti kuo daugiau kalbų. Psicholingvistai jau atsakė į daugelį klausimų, susijusių su gimtosios kalbos įsisavinimo raida. Nustatyta, kad tam tikro amžiaus vaikai sužino apie objektų egzistavimą; jie suvokia, kad objektai gali veikti ir būti išdėstyti erdvėje, kad visi turi savo pavadinimus. Įrodyta, kad ir reikšmių susiejimas su tam tikromis kalbos formomis yra grindžiamas vaikų žiniomis apie aplinką. Daugelį metų psicholingvistai domėjosi tik angliškai kalbančių vaikų gimtosios kalbos raida. Kiek vėliau imta tyrinėti ir kitas kalbas. Tai daryti labiausiai skatino universalių kalbos įsisavinimo ypatumų ieškojimas. Iškilo klausimas: ar skirtingose kalbose yra bendra kalbinių reiškinių įsisavinimo eilė. Šiuo metu jau surinkta nemaža duomenų apie daugelį pasaulio kalbų, pirmiausia indoeuropiečių: romanų (italų, prancūzų, ispanų), germanų (anglų, vokiečių, danų, švedų, islandų, norvegų), slavų (rusų, lenkų, čekų), baltų (latvių), semitų (hebrajų), ugrų-finų (vengrų, estų, suomių) ir kt. Šios studijos tikslas – aprašyti, kada ir kaip lietuvio vaiko kalboje radosi viena ar kita daiktavardžio gramatinė kategorija; aiškinti ir interpretuoti atsiradusias „klaidas“ (tai, kas neatitinka suaugusiųjų kalbos modelio), nustatyti jų priežastis. Gautus rezultatus stengtasi lyginti su kitų kalbų tyrimų rezultatais. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

ENHistorically scientists have always been interested in a child’s speech. This interdisciplinary field is interesting not only to psychologists, but also linguists, philosophers, anthropologists and sociologists. Continuously increasing interest in matters of language acquisition encourages the exploring of more languages. Psycho-linguists have already answered many questions related to the native language acquisition process. It has been determined that children of a certain age learn about the existence of objects: they realise that objects may function and may be located in space, that everything has a name. It has also been proved that the relation of meaning with certain forms of the language is based on a child’s knowledge about their environment. For many years psycho-linguists were interested only in the native language acquisition process of English-speaking children. Later, they started exploring other languages too. This was stimulated by the search for universal features of language acquisition. The question was: is there a range of acquiring linguistic phenomena common to different languages? At the present moment considerable data has been gathered about the majority of world languages, Indo-European languages first of all. The purpose of this paper is to describe when and how a certain grammatical category of a noun occurs in a Lithuanian child’s speech; to explain and interpret occurring “mistakes” (which do not correspond to the model of adult speech) and to determine the reasons for these “mistakes”. Obtained results were compared with results from the analysis of other languages.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/11363
Updated:
2020-03-05 13:05:44
Metrics:
Views: 2