Dviskiemenių u kamieno daiktavardžių kirčiavimo raida pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių paribio šnektose

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Dviskiemenių u kamieno daiktavardžių kirčiavimo raida pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių paribio šnektose
In the Journal:
Baltistica. 2000, t. 35, Nr. 2, p. 159-169
Keywords:
LT
Vilniškių tarmė; Daiktavardis; Kirčiavimas.
EN
Dialect of Vilnius region; Nousn; Accentuation.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aptariamas linksniavimo tipas negausus visose indoeuropiečių kalbose, todėl nuo seno yra veikiamas stipresniųjų kamienų. Ir baltų kalbose u kamieno daiktavardžiai nyksta veikiami o kamieno. Akivaizdus u kamieno daiktavardžių perėjimas į stipresnį o kamieną paprastai grindžiamas homoniminių formų buvimu. Jų ypač gausu pietų ir rytų aukštaičių vilniškių paribio šnektose. Tai, kad u kamieno daugiskaita tarmėse nyksta greičiau nei vienaskaita, patvirtina ir pietinių aukštaičių šnektų duomenys. Šis reiškinys aiškintinas o ir u kamienų daugiskaitos kilmininkų, taip pat po akūtinių galūnių trumpėjimo ir daugiskaitos galininkų bei dviskaitos vardininkų-galininkų formų sutapimu. Nemaža įtakos senosios fleksijos nykimui bus turėjęs ir morfologinis paradigmos išlyginimas – sutrumpėjusios triskiemenės u kamieno daugiskaitos naudininko ir įnagininko formos buvo pakeistos stipriojo o kamieno lytimis. Todėl pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių paribio šnektose šių linksnių u kamieno formos pasitaiko labai retai. Senosios u kamieno fleksijos nykimą galėjo lemti ir kuopinė daugiskaita. Apibendrintas galūninis daugiskaitos kirčiavimas galėjo veikti ne tik linksniavimo tipų mišimą, bet ir išlaikiusias kamieno kirtį vienaskaitos formas. Dėl kuopinės daugiskaitos poveikio šnektose galėjo atsirasti morfologijos požiūriu antrinių vienaskaitos įnagininko formų su galūniniu kirčiu. Šakninio kirčiavimo formų atsiradimą galėjo lemti u ir o kamienų kontaminacija. Šių formų įsitvirtinimas galimai susijęs su dviskiemenių u kamieno vyriškosios giminės būdvardžių akcentuacija.

ENThe article discusses the declension type, which is scarce in all Indo-European language and, therefore, has long been exposed to the influence of stronger stems. In the Baltic languages, u-stem nouns fade under the influence of the o-stem. The obvious transition of u-stem nouns to the stronger o-stem is usually based on the existence of homonymous forms. They are especially abundant in southern and eastern sub-dialects of people leaving at the border of Aukštaitija and Vilnius regions. The fact that the plural of the u-stem disappears in the sub-dialects quicker than the singular is also confirmed by the data on the southern sub-dialects of Aukštaitija. This phenomenon is explained by the coincidence of the forms of the genitive for the plural of o- and u-stems as well as of the forms of the shortening and plural accusatives and nominative-accusative of the dual. A significant impact on the disappearance of the old flexion is also made by the levelling of the morphological paradigm – shortened forms of trisyllabic and u-stem plural dative and ablative were replaced with the genders of the stronger o-stem. This is why these declensional and stem forms are found very rarely in the sub-dialects of the border of Aukštaitija and Vilnius regions. The disappearance of the old flexion of the u-stem could also be caused by collective plural. The generalised inflectional stress of the plural could affect not only the amalgamation of inflection types, but also by the remaining stem accent singular forms. The impact of the collective plural could result in the emergence of morphologically secondary singular inflectional forms with an end stress. The emergence of the end stress forms could be caused by the contamination of u- and o-stems. The entrenchment of these stress forms is possibly associated with the accentuation of dissyllabic u-stem adjectives.

ISBN:
9955418478
ISSN:
0132-6503; 2345-0045
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/34249
Updated:
2019-09-03 17:32:17
Metrics:
Views: 86    Downloads: 3
Export: