Priebalsinio kamieno daiktavardžiai uteniškių tarmėje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Priebalsinio kamieno daiktavardžiai uteniškių tarmėje
In the Journal:
Žmogus ir žodis [Man and the Word]. 2003, 1, p. 37-42
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
patarmė; priebalsinis kamienas; daiktavardžių kamienų mišimas; linksniavimo tipų poliarizacija
EN
dialect; consonant stem; the fusion of stem nouns; the polarisation of case types
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje apžvelgiamos priebalsinio linksniavimo daiktavardžių paradigmos uteniškių tarmėje; bandoma atskleisti šio kamieno nykimo priežastis ir produktyviųjų kamienų įsigalėjimą. Priebalsinis kamienas uteniškių tarmėje, kaip ir kitose tarmėse, labai negausiai realizuotas ir jau gerokai pakitęs - praradęs daug tikrųjų savo formų, o jos pakeistos produktyviųjų kamienų formomis. Geriausiai priebalsinis linksniavimas išlaikomas uteniškių šnektose, esančiose vilniškių paribyje: Tauragnuose, Saldutiškyje, Kirdeikiuose. Atskirų linksnių pasitaiko visame uteniškių plote. Analizuojami tie priebalsinio linksniavimo daiktavardžiai, kurie nėra visiškai perėję į i kamieną. Uteniškių tarmėje yra tik du šio linksniavimo daiktavardžiai - sesuo ir duktė. Vyriškasis kamienas yra gerokai gausesnis nei moteriškasis. Uteniškių tarmėje žinomi šie priebalsinio linksniavimo daiktavardžiai: akmuo, juosmuo, liemuo, piemuo, raumuo, ruduo, šuva, tešmuo, vanduo, viešpats. Apibendrinant priebalsinį linksniavimą uteniškių tarmėje daromos tokios išvados: 1. Uteniškių tarmėje akivaizdi morfologijos ir fonologijos reiškinių sąveika. Fonologinius procesus (homoniminių formų susidarymą ir jų gausą) čia lemia būdinga lietuvių kalbos morfologijos raidos tendencija - linksniavimo tipų poliarizacija pagal gimines. 2. Priebalsinio kamieno daiktavardžiai palaipsniui pereina į stipriuosius vyriškuosius ar moteriškuosius kamienus, susiliedami su jais.

ENThe article overviews the paradigms of nouns of consonantal declension in the dialect of residents of Utena and makes attempts at revealing the reasons for disappearance of the said stem and emergence of productive stems. Consonantal stems in the dialect of residents of Utena, as in other dialects, is not universally implemented and is substantially changed, i. e. it lost a lot of its real forms, which were replaced by forms of productive stems. The consonantal declension is best retained in the dialects of the residents of Utena, inhabiting the location, bordering the Vilnius region, i. e. in Tauragnai, Saldutiškis, Kirdeikiai. Separate declensions are noted throughout the territory of the Utena district. The article analyzes the nouns of consonantal declension, which are not entirely transferred into the stem. The dialect of residents of Utena has only two nouns of such declension, i. e. “sesuo” and “duktė”. The male stem is significantly more frequent than the female one. The following nouns of consonantal declension are known in the dialect of the residents of Utena: “akmuo”, “juosmuo”, “liemuo”, “piemuo”, “raumuo”, “ruduo”, “šuva”, “tešmuo”, “vanduo”, “viešpats”. When summarizing the consonantal declension in the dialect of the residents of Utena, the following conclusions are made: 1. The interaction of morphological and phonological phenomena is obvious. The phonological processes (formation of homonymous forms and their plenty) are determined by the trend of morphological development of the Lithuanian language, i. e. polarization of declension according to genders. 2. The nouns of consonantal stem gradually transit into strong masculine of feminine stems by merging with them.

ISSN:
1392-8600, 1822-7805
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/12833
Updated:
2018-12-20 22:58:01
Metrics:
Views: 11
Export: