Biržulis: medžiotojai, žvejai ir senieji žemdirbiai X-II tūkstantmetyje pr. Kr. T. 3. Keramika ir titnago dirbiniai

LTPriimdami senąją keramiką kaip žinią, kaip ženklą, bandydami interpretuoti jos reikšmę, analizuoti technologinius jos kūrėjų įgūdžius, kiek priartėjame prie kūrybos, kurią mums paliko prieš tūkstantmečius gyvenusios kartos. Šiuo metu bendromis daugelio Lietuvos tyrėjų – Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto, Fizinių ir technologijos mokslų centro, Gamtos tyrimų centro ir Lietuvos nacionalinio muziejaus – pastangomis, analizuodami titnago ir keramikos radinius bandome įžvelgti skirtingų kultūrinių bendruomenių patirtis, užkoduotas ilgo XI–II tūkstantmečių pr. Kr. laikotarpio palikime. Pradedame nuo pačių seniausių – Svidrų, Pulli, Kundos, Nemuno kultūrų titnago dirbinių ir jų raidos, pačių pirmųjų gyventojų pažintų titnago apdirbimo technologijų ir baigiame Žemaičių aukštumos neolito laikotarpio kultūrinių tradicijų palikimu: Narvos, Rutulinių amforų, Virvelinės keramikos kultūrų bei prieš keturis dešimtmečius mūsų pastebėtos hibridinės keramikos fragmentais. Visas šis palikimas apima bendro būvio prie žuvingiausio Vakarų Lietuvos Biržulio ežero rezultatą. Dar senajame, ikiindoeuropiniame mūsų istorijos tarpsnyje – net VI tūkstantmetyje pr. Kr. – prie Biržulio susiformavusi keramikos lipdymo tradicija jau pasižymėjo didžiule technologijų, formų ir ornamentikos įvairove. Naujų indoeuropinių kultūrų – Rutulinių amforų ir Virvelinės keramikos – pavyzdžiai liudija ne tik naujų, gyvulius auginusių bendruomenių atėjimą į Biržulio regioną IV–III tūkstantmečių pr. Kr. sandūroje, bet ir sudaro galimybes ištirti, ar puodai būdavo gaminami vietoje, iš vietinių medžiagų, prisitaikant prie vietinės aplinkos, ar atkeliavo su indoeuropinių kultūrų žmonėmis iš tolimų kraštų.Iš kokios keramikos masės ir kaip buvo lipdomi puodai, kokia jų formų kilmė, iš kur tokia ornamentikos įvairovė? Ar naujos puodininkystės tradicijos visiškai iš stūmė senąsias? Suvieniję pastangas, archeologai, meno istorikai, trasologai, minerologai, geochemikai, restauratoriai ir muziejininkai, turintys šiuolaikinių gamtos mokslų teikiamas laboratorijų galimybes, stengiasi atsakyti į daugelį dominančių seniausios mūsų praeities klausimų. [p. 10].

• Akmens amžiaus žvejai prie Pajūrio lagūnos: Šventosios ir Būtingės tyrinėjimai.. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2005. 525 p.
• Akmens amžius Pietų Žemaitijoje. Nauji archeologiniai duomenys ir jų vieta Rytų Baltijos regiono kontekste. Acta historica universitatis Klaipedensis 2019, 39, Unknown land of Žemaitija: the 13th to the 18th centuries, 71-95.
• Akmens ir bronzos amžiaus stovyklos Karaviškėse (Karaviškių 6-oji gyvenvietė, plotai II irIV). Lietuvos archeologija 2004, 25, 157-186.
• All these fantastic cultures? Research history and regionalization in the late Palaeolithic tanged point cultures of Eastern Europe. European journal of archaeology 2019, online first (December), pdf (24 p.).
• Amber discs with cross decoration in the South Eastern Baltic. Vilnius : Vilnius Academy of Arts Press ; 2018. 115 p.
• An Attempt to link a lithic complex with the late palaeolithic Rangifer tarandus antler axe from the Parupė site in northern Lithuania. Archaeologia Baltica 2021, 28, 118-131.
• Ankstyvieji metaliniai dirbiniai Lietuvoje. Vilnius : Versus aureus, 2011. 174 p.
• Ankstyvojo holoceno technologinės ūkio raidos pagal Rytų Pabaltijo archeologinės medžiagos eksperimentinius-trasologinius tyrimus nustatymas.. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2018. 203 p.
• Aquatic Radiocarbon Reservoir Offsets in the Southeastern Baltic.. Radiocarbon 2015, 57, 4, 539-556.
• Baltų kultūros ištakos, 1.. Vilnius : Savastis, 1994. 279 p.
• Biržulio apyežerio neolito gyvenviečių virvelinė keramika.. Acta Academiae Artium Vilnensis 2004, 34, Kultūrinio landšafto raida Žemaičių aukštumoje, 121-144.
• Biržulis: medžiotojai, žvejai ir senieji žemdirbiai X-II tūkstantmetyje pr. Kr. T. 1. Paminklų tyrinėjimai.. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2019. 475 p.
• Biržulis: medžiotojai, žvejai ir senieji žemdirbiai X-II tūkstantmetyje pr. Kr. T. 2. Gintaras.. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2016. 141 p.
• Bone points in time: dating hunter-gatherer bone points in the territory of Lithuania. Radiocarbon 2023, 65, 5, 1118-1138.
• Daktariškės 5-osios gyvenvietės keramikos su organinės kilmės priemaišomis ornamentika. Lietuvos archeologija 2000, 19, 125-138.
• Diet, cuisine and consumption practices of the first farmers in the southeastern Baltic.. Archaeological and anthropological sciences, 2019, 11, 4011-4024.
• Distribution of raw material for prehistoric flint artefacts in South Lithuania. Geografija 2006, 42, 2, 41-47.
• Donkalnio ir Spigino mezolito-neolito kapinynai: seniausi laidojimo paminklai Lietuvoje. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2012. 254 p.
• Echoes of the Dagger period in Lithuania, 2350-1500 cal BC.. Estonian journal of archaeology 2010, 14, 1, 3-221.
• Egzotinė titnago bei titnago pakaitalų žaliava Lietuvos akmens ir žalvario amžiaus gyvenvietėse. Lietuvos archeologija 2007, 31, 109-122.
• Experimental and use-wear examinations of flint knives: reconstructing the butchering techniques of prehistoric Lithuania.. Archaeologia Lituana 2016, 17, 77-88.
• Fish and seal osteological data at Šventoji sites. Lietuvos archeologija 2000, 19, 85-101.
• Gaigalinės gyvenvietė. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2018 metais 2019, 29-31.
• Gamtinė aplinka ir gyventojų ūkinė veikla Biržulio ežero apylinkėse holoceno laikotarpiu.. Acta Academiae Artium Vilnensis 2004, 34, Kultūrinio landšafto raida Žemaičių aukštumoje, 45-66.
• Ginkluotė medžiotojo-žvejo-rankiotojo kasdienybėje. Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII amžiaus. Klaipėda: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, 2018. P. 151-158.
• In search of Lithuania coastal Mesolithic. Review of current data and the aims of an ongoing research project.. Fornvännen, 2019, 114, 1, 1-11.
• Kongemose flint technology in the East Baltic area. Some examples from Lithuanian stone age sites. Archaeologia Baltica 2018, 25, 71-81.
• Kretuonas: vidurinis ir vėlyvasis neolitas.. Vilnius : Mokslas, 1990. 110 p.
• Kundos kultūros tyrinėjimų problematika. Lietuvos archeologija 2002, 23, 93-106.
• Lapalių (Aukštumalos) gyvenvietės. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 metais 2006, 11-13.
• Lietuvos istorija. T. 1. Akmens amžius ir ankstyvasis metalų laikotarpis.. Vilnius : Vilniaus spauda, 2005. 357 p.
• Lietuvos neolito ir ankstyvojo metalų laikotarpio chronologija naujų radiometrinių datų šviesoje. Lietuvos archeologija 2012, 38, 11-52.
• Lietuvos pajūris subneolite ir neolite: žemės ūkio pradžia. Lietuvos archeologija 2016, 42, 25-103.
• Lietuvos vėlyvojo paleolito kultūrų periodizacija.. Archaeologia Lituana 2005, 6, 49-82.
• Lyngby type artefacts of Lithuania in the context of the Stone Age in Europe: multidisciplinary study.. Arheoloģija un etnogrāfija 2016, 29, 13-30.
• Making silent bones speak: the analysis of orphaned osseous tools illustrated with mesolithic stray finds. Archaeologia Baltica 2018, 25, 53-70.
• Medvėgalio archeologinio komplekso tyrimų duomenys.. Medvėgalio archeologinio komplekso naujausių tyrimų duomenys. Klaipėda : Druka, 2020. P. 96-225.
• Mesolithic AMS 14C evidence on microlithic and pressure blade technology in the Lakeland of eastern Lithuania. Lithic Technology 2020, 45, 4, 215-226.
• Mikrolitizacijos proceso įtaka ūkio raidai Rytų Baltijos regione mezolito laikotarpiu. Technologijų ir funkcijos tyrimai.. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2019. 211 p.
• Mityba Lietuvoje 4500-1200 cal BC maisto liekanų keramikoje bendrųjų mėginių izotopinių tyrimų duomenimis. Lietuvos archeologija 2018, 44, 9-37.
• Naudvario senovės gyvenvietė. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2009 metais 2010, 26-29.
• Nida: a bay coast culture settlement on the Curonian Lagoon. Vilnius : National Museum of Lithuania, 2016. 269 p.
• Pirmieji Varnių apylinkių gyventojai.. Varniai. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1996. P. 7-14.
• Rutulinių amforų kultūra Vakarų Lietuvoje. Lietuvos archeologija 2002, 23, 41-50.
• Svidrų kultūra Lietuvoje. Lietuvos archeologija 2005, 29, 133-170.
• The Corded ware culture in the Eastern Baltic: new evidence on chronology, diet, beaker, bone and flint tool function. Journal of archaeological science: reports 2018, 21, 538-552.
• The Decorated spindle - shaped bone dagger from Šarnelė: the earliest example of hunter - gatherer mobile art in Lithuania.. Archaeologia Baltica 2019, 26, 50-63.
• The Final Palaeolithic and Mesolithic in the coastal part of Lithuania: societies, technologies and resource management. Lithuanian Baltic sea coasts during the Holocene: sea level changes, environmental developments and human adaptations. Oxford : BAR Publishing, 2022. P. 69-90.
• The Final palaeolithic hunter-gatherer colonisation of Lithuania in light of recent palaeoenvironmental research. Open Quaternary 2018, 4, 1 pdf (21 p.).
• The Final palaeolithic in the coastal part of Lithuania with the technological emphasis on Aukštumala stone age sites. Archaeologia Baltica 2021, 28, 102-117.
• The First Palaeolithic and Mesolithic settlements in Aukštumala, Šilutė district, the Nemunas river delta. Archaeologia Baltica 2013, 20, 174-189.
• The First Palaeolithic inhabitants and the Mesolithic in Lithuanian territory.. Hundred years of archaeological discoveries in Lithuania. Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija, 2016. P. 8-39.
• The late neolithic grave at Gyvakarai in Lithuania in the context of current archaeological and anthropological knowledge. Archaeologia Baltica 2006, 6, 8-21.
• The Structure of the economy and society in the early Bronze Age in Lithuania.. Archaeologia Baltica 2012, 18, 28-42.
• The Transition from foraging to farming (7000–500 cal BC) in the SE Baltic: a re-evaluation of chronological and palaeodietary evidence from human remains. Journal of archaeological science 2017, 14, 530-542.
• Titnagas ir jo reikšmė akmens amžiaus bendruomenių ūkyje. Geologijos akiračiai 2018, 1, 11-16.
• Titnago kasimo ir apdirbimo dirbtuvės prie Titno ežero. Archaeologia Lituana 2012, 13, 66-83.
• Tyrimai Aukštumalos akmens amžiaus gyvenvietėse bei jų aplinkoje. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2018 metais 2019, 44-49.
• Tytuvėnėlių akmens amžiaus gyvenvietė. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2015 metais 2016, 72-74.
• T-shaped antler axes in Lithuania: previously unrevealed Middle Holocene hunter-gatherer technology.. Archaeologia Baltica 2023, 30, 41-57.
• Ūkis ir visuomenė Lietuvos priešistorėje. T. 1.. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2015. 319 p.
• Vėlyvojo paleolito kultūros ir jų likimas ankstyvajame mezolite. Vilnius, 2001. 135, 60 lap.
• Vilūnų senovės gyvenvietė V. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2020 metais 2021, 45-49.
• Virvelinės keramikos kultūra Lietuvoje, 2800-2400 cal BC. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2018. 231 p.
• Žvalgomieji tyrimai Šventojoje. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2013 metais 2014, 34-40.