T-shaped antler axes in Lithuania: previously unrevealed Middle Holocene hunter-gatherer technology

LTŠiame straipsnyje pristatomas vienas iš charakteringiausių mezolito ir neolito medžiotojų-rankiotojų įrankių – T formos rago kirvis. Tokie kirviai gaminti iš tauriojo elnio (Cervus elaphus) rago ašies, pašalinus pokarūninę ataugą ir suformavus skylę mediniam kotui. Mūsų duomenimis, Lietuvos teritorijoje kol kas žinoma dešimt šio tipo kirvių iš aštuonių radaviečių. Dauguma radinių yra pavieniai, rasti sausinant šlapynes ar kasant durpes. Tik dviejose archeologinėse gyvenvietėse – Daktariškės 5-ojoje ir Palangoje – rasta T formos kirvių. Kirvis iš Palangos senovės gyvenvietės datuotas AMS metodu ir publikuotas anksčiau. Likusių devynių T formos kirvių iš Lietuvos teritorijos mėginiai buvo paimti vykdant tarptautinį radiokarboninio datavimo projektą. Šiame straipsnyje datavimui pakartotinai buvo paimti trijų T formos kirvių mėginiai iš Daktariškės 5-osios gyvenvietės ir vienas iš Ražiškių radavietės. T formos kirvis iš Daktariškės 5-osios gyvenvietės (EM 2245: 3081) yra seniausias šiame rinkinyje, datuojamas 5375–5213 cal BC. Kitas T formos kirvis iš šios gyvenvietės (EM 2245: 3080) ir kirvis iš Melnragės II radavietės yra šiek tiek jaunesni, datuojami atitinkamai 5210–4999 ir 5214–5009 cal BC. Likusių dirbinių datavimas rodo jų amžių maždaug iš 4700–3800 cal BC laikotarpio. Kirvis iš Šarnelės šiuo metu yra jauniausias šioje kolekcijoje.Ankstyviausiuose T formos kirviuose iš Daktariškės 5-osios radavietės ir Melnragės II radavietės yra ilgesnė pašalintos pokarūninės ataugos liekana, o ant dirbinių, datuojamų V tūkstantm. pr. Kr., to nematyti. Kai kuriuose tyrimuose taip pat teigiama, kad skylės forma gali būti vienas iš mezolito laikotarpio bruožų šių įrankių technologijoje. Eksperimentiniai tyrimai patvirtintų, kad T formos kirviai efektyviai naudoti medienai apdirbti, tačiau sulūžę jie kartais būdavo naudojami kitai, pavyzdžiui, gremžimo, funkcijai. Šiuo metu T formos kirvių šiaurinėse Rytų Baltijos regiono dalyse nerasta. Kol kas šiauriausi šio tipo dirbiniai yra du T formos kirviai iš Sisės (Sise) radavietės Vakarų Latvijoje. [Iš leidinio]

ENThis paper discusses one of the most characteristic hunter-gatherer osseous implements - the T-shaped antler axe. These are made from red deer (Cervus elaphus) antler beam by removing the trez tine and creating a perforation for a shaft in its place. This type of axe is quite widely known in the Late Mesolithic and Early Neolithic contexts of northern, western and central Europe. Until now, T-shaped antler axes have been only sporadically mentioned in research on Lithuanian prehistory. Ten T-axes are currently known from eight find locations, concentrated in western and southern Lithuania. These axes were mainly discovered as single finds during wetland drainage or peat extraction. Only two excavated sites contained T-axes in settlement refuse layers. This paper provides details of the find circumstances and technological features of all ten axes, as well as the results of AMS 14C dating. The dating suggests that this technology had already spread among hunter-gatherers in the territory of Lithuania as early as the second half of the 6th millennium, and continued at least until the transition to the 4th millennium cal BC. Keywords: Antler technology, AMS 14C dating, Mesolithic, Neolithic, Cervus elaphus, Lithuania. [From the publication]

• Akmens amžiaus kaulo ir rago dirbinių technologija Lietuvos pajūrio regione. Papildant Palangos ir Smeltės kolekcijų duomenis / Tomas Rimkus, Linas Daugnora. Kretingos rajono archeologiniai tyrimai ir perspektyvos: kraštotyrininko, archeologo Igno Jablonskio 110-osioms gimimo metinėms / sudarė Eglė Rimkienė. Kretinga: Kretingos muziejus, 2021. P. 83-94.
• Akmens amžiaus žvejai prie Pajūrio lagūnos : Šventosios ir Būtingės tyrinėjimai / Rimutė Rimantienė. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2005. 525 p.
• Biržulis : medžiotojai, žvejai ir senieji žemdirbiai X-II tūkstantmetyje pr. Kr. T. 1, Paminklų tyrinėjimai / Adomas Butrimas. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2019. 475 p.
• Daktariškės 5-osios gyvenvietės keramikos su organinės kilmės priemaišomis ornamentika / Marius Iršėnas, Adomas Butrimas. Lietuvos archeologija. 2000, t. 19, p. 125-138.
• Fishing history of the East Baltic during the Holocene according to underwater multiperiod riverine site Kaltanėnai, northeastern Lithuania / Gytis Piličiauskas, Aldas Matiukas, Kęstutis Peseckas, Jonas Mažeika, Grzegorz Osipowicz, Giedrė Piličiauskienė, Eve Rannamäe, Elena Pranckėnaitė, Rokas Vengalis, Mindaugas Pilkauskas. Archaeological and anthropological sciences. 2020, 12, 279, p. 1-26.
• Kabeliai 2 Stone Age Site / Tomas Ostrauskas. Archaeologia Baltica. 2002, t. 5, p. 51-82.
• Prehistoric settlements and rivers in the Lithuanian coastal area in the Early Holocene / Vladas Žulkus and Nikita Dobrotin. Archaeologia Baltica. 2022, t. 29, p. 100-118.
• Reconsidered late Mesolithic and Early Neolithic of the Lithuanian coast : the Smeltė and Palanga sites / Gytis Piličiauskas, Heidi Luik, Giedrė Piličiauskienė. Estonian journal of archaeology 2015, vol. 19, p. 3-28.
• The Decorated spindle - shaped bone dagger from Šarnelė: the earliest example of hunter - gatherer mobile art in Lithuania / Tomas Rimkus, Adomas Butrimas, Marius Iršėnas, John Meadows. Archaeologia Baltica. 2019, t. 26, p. 50-63.
• The Eastern shores of the Baltic Sea in the Early Holocene according to natural and cultural relict data / Vladas Žulkus, Algirdas Girininkas. Geo: Geography and Environment. 2020, 7, 1, p. 1-16.
• Užnemunės priešistorė / Vygandas Juodagalvis. Vilnius : "Diemedžio" leidykla, 2010. 239 p.
• Ūkis ir visuomenė Lietuvos priešistorėje / Algirdas Girininkas, Linas Daugnora. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2015. t. (t. 1, 319 p.).
• Virvelinės keramikos kultūra Lietuvoje, 2800-2400 cal BC / Gytis Piličiauskas. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2018. 231 p.