The First Palaeolithic and Mesolithic settlements in Aukštumala, Šilutė district, the Nemunas river delta

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
The First Palaeolithic and Mesolithic settlements in Aukštumala, Šilutė district, the Nemunas river delta
Alternative Title:
Pirmosios Nemuno deltos Aukštumalos, Šilutės r., paleolitinės ir mazolitinės gyvenvietės
In the Journal:
Archaeologia Baltica. 2013, t. 20, p. 174-189
Keywords:
LT
Akmens amžius; Šilutė; Vokietija (Germany); Lietuva (Lithuania); Archeologiniai tyrinėjimai / Archaeological investigations; Gyvenvietės (archeologija) / Settlements (Archaeology); Kaimas. Kaimai / Villages. Country.
Summary / Abstract:

LTApžvelgus ir įvertinus svarbią 2004 m. atliktų Aukštumalos aukštapelkės archeologinių tyrimų, kuriuos atliko B. Dakanis, informaciją, Lietuvos vėlyvojo paleolito ir mezolito gyvenviečių sąrašas papildytas dviem svarbiais naujais atradimais. Tai I Aukštumalos vidurinio mezolito ir II Aukštumalos vėlyvojo paleolito gyvenvietės, kurios patvirtintos išanalizavus tirtose perkasose bei šurfuose rastus dirbinius (1–30 pav.). Jų iš viso aptikta 46. Iš nuoskalų ir skelčių išskyrus 15 titnago dirbinių ir nustačius jų technologines ypatybes, tipologiją, įvertinus trasiologiškai, patvirtinta, kad dirbiniai yra dviejų skirtingų laikotarpių: vėlyvojo paleolito ir mezolito (31 pav.). Paleolito laikotarpio titnaginiai dirbiniai tipologiškai galėtų būti priskiriami vėlyvajai Arensburgo kultūrai, nes panašių analogų galime aptikti Lietuvos, Lenkijos, Pietų Skandinavijos, Šiaurės Vokietijos teritorijose esančiose gyvenvietėse. Mezolito laikotarpio titnago dirbiniai gaminti čia gyvenusių ankstyvosios Nemuno kultūros bendruomenių. Abi senovės gyvenvietės buvo sezoninės, jų kūrimąsi dabartinės aukštapelkės teritorijoje galėjo nulemti Baltijos ledyninio ežero ir Ancyliaus ežero transgresijos laikotarpiu netoli gyvenviečių buvęs pajūris, prie kurio gyvenusios bendruomenės turėjo pakankamai mais to: žuvų, ruonių, paukščių, o pajūrio miškuose galėjo sėkmingai medžioti. Įvertinus geologinę informaciją, vėlyvojo paleolito laikotarpiu – driaso III klimatiniu periodu – netoli gyvenvietės telkšojo Baltijos ledyninis ežeras, o mezolito laikotarpiu buvo Ancyliaus ežero krantai. Šios dvi Aukštumalos radavietės byloja apie pirmųjų gyventojų Lietuvos teritorijoje pasirodymą ir gyvenseną vėlyvojo ledynmečio ir ankstyvojo holoceno laikotarpiais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Akmens amžius; Archeologija; Archeologiniai radiniai; Ariensburgo kultūra; Aukštumala; Gyvenvietė; Mezolitinė Nemuno kultūra; Mezolitinė radimvietė; Paleolitinė radimvietė; Archaeological finds; Archaeology; Arensburgian; Aukštumala; Lithuania; Mesolithic Nemunas culture; Mesolithic site; Palaeolithic site; Stone Age; Village.

ENIn 2004, an archaeological survey was carried out in Aukštumala upland bog (in the Šilutė district in western Lithuania), during which the remains of settlements from the Late Palaeolithic and Middle Mesolithic periods were discovered. These were the first sites from the Late Glacial and Early Holocene periods to be found in the lower reaches of the River Nemunas. The chronology and topography of the sites helped to identify the chronology of the area’s population, and to localise the natural environment in which the people of these periods lived. Based on the typology of the discovered artefacts, manufactured flint items in the Palaeolithic settlement were identified as being close to Late Arensburgian culture, and those of the Middle Mesolithic to Maglemosian or Early Nemunas culture. [From the publication]

DOI:
10.15181/ab.v20i0.815
ISSN:
1392-5520; 2351-6534
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/53957
Updated:
2019-03-12 14:46:46
Metrics:
Views: 31    Downloads: 5
Export: