Distribution of raw material for prehistoric flint artefacts in South Lithuania

LTAtlikto darbo tikslas – nustatyti priešistorinių titnago dirbinių žaliavos paplitimo ir genezės ypatybes Pietų Lietuvoje įvertinant titnago dirbinių žaliavos paplitimo priklausomybę nuo titnagingos kreidos luistų paplitimo regione, taip pat jos eksploatavimo sąlygas konkrečiose akmens amžiaus kasyklose. Tam peržiūrėta archyvinė ir literatūrinė medžiaga apie titnagų sudėtį, genezę ir paplitimą Lietuvos ikikvarterinių uolienų sluoksniuose, taip pat kreidos periodo titnagingų karbonatinių uolienų (kreidos, mergelio) glacigeninės kilmės luistų paplitimą. Didžiausi luistai rasti prie Juodžių, Tetėnų, Kuktiškių, Mielupio, Šarkiškių, Matuizų, Akmens kaimų. Archeologinių tyrimų pagrindu yra nustatyti trys priešistorinių titnago kasyklų ir dirbtuvių kompleksai: Ežerynuose (Alytaus r.), Margionių kaime ir prie Titno ežero (Varėnos r.). Pateikiama ir aptariama nuodugniau tirto Margionių komplekso geologinė, geomorfologinė ir archeologinė medžiaga, liudijanti, kad titnago kasykla buvo eksploatuojama nuo vėlyvojo paleolito iki žalvario amžiaus. Manoma, kad kompleksinis paleogeografinių, sedimentologinių ir geomorfologinių tyrimų taikymas archeologiniuose darbuose padės vertinant akmens amžiaus ekonominius, socialinius ir kultūrinius procesus.

ENThe first Lithuanian postglacial (Late Palaeolite) inhabitants used flint for production of knives, burins, borers, scrapers, axes, arrowheads, etc. The network of finding sites of Palaeolithic and Mesolithic flint artefacts almost coincides with the distribution of flint concretions (nodules) in the Upper Cretaceous carbonaceous rocks (Skuodienė, Katinas, 1981). The available scanty research material on siliceous rocks in Lithuania allows to observe some distribution patterns of siliceous artefacts and to formulate a working hypothesis about the ancient local sources of the raw material of archaeological flint artefacts. Based on geochemical data analysis, the sites and archaeological monuments were hierarchically classified (Karmaza et al., 2001). The dendrogram of cluster analysis based on the data of spectrophotometric analysis has revealed that the artefacts often come from remote objects and archaeological monuments of different age (Paleolithic, Mesolithic and Neolithic). Grey gaize and its strongly silicified varieties sometimes referred to as flint attrac- ted attention when studying the evolution of the cultural landscape of the Žemaičiai Upland. These flint artefacts are related with the erosion relicts of the Late Cretaceous Campanian rocks in the sub-Quaternary surface, which were used as a tool material in the Stone Age (Baltrūnas et al., 2004).The goal of the project and all the work in 2005 was to establish the distribution, composition, origin and possible directions of transportation of prehistoric siliceous (flint) artefacts in Lithuania (Baltrūnas et al., 2006). For revealing the distinctions in the composition of siliceous rocks and the distribution of major and trace elements, the samples were analysed by Direct Current Arc Emission Spectrophotometry. The data processing by statistical methods (correlation and cluster analysis) allowed to draw a conclusion that siliceous artefacts could belong to three genetic types of raw material.