Medvėgalio archeologinio komplekso tyrimų duomenys

LTDidžiausią knygos dalį sudaro Gintauto Zabielos parengta Medvėgalio komplekso 2006-2019 m. archeologinių tyrimų publikacija. Per trylika metų (su pertraukomis) komplekse ištirtas bendras 569 m2 plotas (be žvalgymų), surasti 145 ypatieji radiniai, 692 keramikos šukės, gyvulių kaulų, molio tinko. Lietuvos archeologijos istorijoje pirmą kartą skelbiami ne vieno objekto, o viso komplekso tyrimų duomenys. Publikacijoje pagal komplekso sudėtines dalis (abu piliakalniai, papėdės gyvenvietė, spėjama kūlgrinda) pateikiama visa reikšminga šių tyrimų medžiaga, prieduose išsamiai aprašyti visi ypatieji radiniai, masiniai radiniai (keramikos šukės) apibūdinti lentelėse. Publikacija gausiai iliustruota tyrimų, radinių nuotraukomis bei planais. Įvairiapusė tyrimų medžiaga apibendrinta atsižvelgiant į ribotas galimybes, sąlygotas nedidelių bendrų tyrimų apimčių bei skirtingų jų tikslų bei metodikos. Publikacijoje labiausiai akcentuojama komplekso chronologija ir raida. Medvėgalio atveju būta vienos apgyvendintos vietos, kurioje laikui bėgant tam tikrų objektų svarba kiek kito. Pavieniai radiniai (titnaginė skeltė, kaulinis smeigtukas, akmeninis kirvis) liudija apylinkėse gyvenus ir IX-VIII tūkst. bei I tūkst. pr. Kr. Ankstyviausias piliakalnis - Medvėgalio kalnas nuolatiniam gyvenimui pasirinktas, matyt, dėl jame tryškusio gėlo vandens šaltinio. Jame gyventa II-V a. Panašiu laiku apgyvendinta papėdės gyvenvietė į rytus nuo Medvėgalio ir į pietus nuo Pilies kalno.Pastebima tam tikra šios gyvenvietės plėtra šiaurės kryptimi, kur gyventa net ir kitapus šiaurinėje Pilies kalno papėdėje esančios pelkės. Pats Pilies kalno piliakalnis įrengtas, matyt, apie VII a., tačiau dabartinę išvaizdą įgavo XIV a. pradžioje čia įrengus stiprią medinę pilį. Jai buvo panaudotos visos archeologinio komplekso dalys, išskyrus tariamą kūlgrindą, kurios neaiškios paskirties atskiri armėnų grindiniai buvo išgrįsti XVIII-XIX a. [Iš teksto, p. 7]

ENThe publication prepared by Gintautas Zabiela of archaeological research carried out in Medvėgalis between the years 2006 and 2019 takes up the biggest part of this book. During that time, a total area of 469 m2 (excluding surveyed areas) was investigated in the complex; the discoveries included 145 small finds, 692 sherds of pottery, animal bones, and clay plaster. In this article, research data on the whole archaeological complex rather than individual archaeological features are published for the very first time in the history of Lithuanian archaeology. The publication also contains the material record from the investigations of individual areas of the complex (including both hillforts, the hill-foot settlement and the anticipated location of the underwater pathway); the appendices include detailed descriptions of all small finds and the bulk finds (pottery sherds), which are analysed through the use of tables. The article is abundantly illustrated with photographs and plans of finds and excavations. The diverse research material was summarised to the largest extent possible. However, limitations posed by the small scope of general research, its different goals and methodologies, were also taken into account. [From the publication p. 236]

• Arbaletas ir lankas Lietuvoje XIII-XVI a / Gintautas Rackevičius. Vilnius : Pilių tyrimų centras "Lietuvos pilys", 2002. 296 p.
• Geležies amžiaus strėlės Lietuvoje : (II-XII-XIII amžius) / Vytautas Kazakevičius. Vilnius : Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2004. 136 p.
• Kuršiai : genties kultūra laidosenos duomenimis : Baltų archeologijos paroda : katalogas / [katalogą parengė Eglė Griciuvienė]. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2009. 460 p.
• Laidosena viduramžių Lietuvoje : mirusiųjų deginimo paprotys : disertacija / Gediminas Petrauskas. Vilnius, 2017. 1 pdf (481 p.).
• Lietuvos archeologija. T. 2, Ankstyvasis metalų laikotarpis / Algirdas Girininkas ; redaktorių kolegija. Klaipėda : [Klaipėdos universiteto leidykla], 2013. 299 p.
• Lietuvos piliakalniai : atlasas. T. 2, Lazdijų - Šilalės rajonai / sudarytojai Zenonas Baubonis, Gintautas Zabiela ; redakcinė kolegija. Vilnius : Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija, 2005. 516 p.
• Piliakalnių papėdžių gyvenvietės: tyrinėjimų problematika Lietuvoje.. Lietuvos archeologija. 2005, t. 27, p. 85-104.