The Final palaeolithic in the coastal part of Lithuania with the technological emphasis on Aukštumala stone age sites

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
The Final palaeolithic in the coastal part of Lithuania with the technological emphasis on Aukštumala stone age sites
Alternative Title:
Finalinis paleolitas Lietuvos kranto zonoje su technologiniu Aukštumalos akmens amžiaus gyvenviečių išskyrimu
Authors:
In the Journal:
Archaeologia Baltica. 2021, t. 28, p. 102-117
Keywords:
LT
19 amžius; Akmens amžius; Archeologiniai tyrinėjimai / Archaeological investigations; Gyvenvietės (archeologija) / Settlements (Archaeology); Piliakalniai / Hilforts.
Summary / Abstract:

LTLietuvos pajūrio zonoje šiuo metu daugiausia tyrinėtos vėlyvuoju mezolitu ir neolitu datuojamos gyvenvietės ir atskiri šiems laikotarpiams priskiriami radiniai. Finalinis paleolitas iki šiol čia buvo reprezentuojamas tik remiantis Aukštumalos akmens amžiaus I ir II gyvenvietėmis, kurios rastos 2004 m. Publikuota šių tyrimų archeologinė medžiaga ir jos interpretacijos neatskleidė tikrosios šių gyvenviečių technologijos ir chronologijos, todėl 2018–2019 m. Aukštumalos gyvenviečių tyrimai buvo atnaujinti. Gyvenvietės lokalizuojamos Aukštumalos aukštapelkės rytinėje dalyje, fluvioglacialinės kilmės kalvelėje (1 pav.). Per šiuos tyrimų metus ištirtas iš viso 84 m2 dydžio plotas. Be jau žinomų gyvenviečių, aptikta dar viena, kuriai suteiktas Aukštumalos akmens amžiaus III gyvenvietės pavadinimas (2 pav.). XIX a. pabaigoje ir XX a. čia lokalizuojamą kalvelę aprašė vokiečių gamtininkas C. A. Weberis, kaip numanomą piliakalnį ją tyrinėjo A. Bezzenbergeris, vėliau ją minėjo ir kiti XX ir XXI a. senoviniams įtvirtinimams skirti darbai. 2018–2019 m. tyrinėjimų laikotarpiu iš viso aptikta 311 vnt. įvairių uolienų radinių, kuriuos sudarė dirbiniai, jų ruošiniai ir gamybos atliekos. Titnago žaliavos nuoskalų ir dirbinių daugiausia aptikta I gyvenvietėje (3 pav.), o tarp jų dirbinių kategorijai buvo priskirti gremžtukai, kirviai, antgaliai, perforatoriai, retušuotos nuoskalos, rėžtukai ir skaldytiniai (4 pav.). Daugelis aptiktų antgalių fragmentiški, jie priskiriami finalinio paleolito Svidrų kultūros technologijai ir turi karklo lapo formą (5 pav.). Kiti dirbiniai, naudoti ūkio darbams, taip pat būdingi finalinio paleolito technologijai (6 pav.).Gyvenvietėse rastos skeltės atskeltos nuo vienagalių ir dvigalių skaldytinių, daugelis jų plačios ir ilgos, degusios ir padengtos balkšva patina (7 ir 8 pav.; 2 lentelė). Titnago dirbinių gamybai naudotas Baltijos eratinis titnagas, kurio išteklių Nemuno deltos regione nėra, o aptinkami tik pavieniai nedideli rieduliai. Netitnaginių uolienų dirbinių ir skaldymo atliekų rasta visose Aukštumalos gyvenvietėse, tačiau jų kiekiu išsiskyrė III gyvenvietė. Tarp žaliavos dominuoja granitas, kvarcas, kvarcitas, smiltainis, žėrutis ir opoka (9 pav.). Šių uolienų dirbinių grupei buvo priskirtas antgalis, skeltės fragmentas, muštukas ir skaldytiniai, taip pat neidentifikuotos paskirties apskaldyti stambesni rieduliai (10 pav.). Šiuo metu Lietuvos pajūrio zonoje žinomos trys finalinio paleolito gyvenvietės, aptiktos Aukštumaloje, jos priskiriamos Svidrų kultūrai. 2021 m. Pūzraviečių k. aptiktas pavienis šios kultūros technologijai būdingas antgalis su charakteringa įkote (11 pav.). Tai šiuo metu vieninteliai finalinio paleolito technologijos įrodymai dabartinėje Lietuvos kranto zonoje.Aukštumalos akmens amžiaus gyvenvietės yra smėlinio tipo gyvenvietės, kuriose aptikta medžiaga dažnai būna maišyta, be organikos radinių. Technologiniu požiūriu Aukštumaloje aptikti radiniai yra homogeniški, ir priemaišų iš kitų laikotarpių neaptikta. Smėlio sluoksniuose rasti ir datuoti degę lazdyno riešutų fragmentai bei medžio angliukai neatskleidžia realaus gyvenviečių egzistavimo laiko (1 lentelė). Remiantis Baltijos jūros vandens lygio kaita ir Aukštumalos aukštapelkės raida, gyvenvietės turėjo egzistuoti preborealio pradžioje. Kol kas trūksta duomenų apie atskirų Aukštumalos akmens amžiaus gyvenviečių chronologinį ryšį ir funkciją. Tam reikalingi papildomi tyrimai.Tačiau darome prielaidą, kad III gyvenvietė galėjo būti skirta netitnaginėms uolienoms apdirbti. Prielaida daroma šioje vietovėje aptikus didelį kiekį nuoskalų, taip pat skaldytinių ir muštuką (iš viso 79 vnt.). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Svidrų kultūra; Lietuvos pajūris; Finalinis paleolitas; Titnaginiai dirbiniai; Netitnaginės uolienos; Gyvenvietės; Žymėti taškai; Priešistorė; Aukštumala; Aukštumala; Praehistory; Swiderian culture; Tanged points; Non-flint raw material; Final Palaeolithic; Coastal Lithuania.

ENThe final Palaeolithic in the Lithuanian coastal zone has so far been represented only by a few archaeological finds from individual contexts, and a small number of archaeological excavations. However, their analysis has not revealed much regarding the technological development of hunting implements and work tools, or the choice and the use of necessary raw materials, and little data has been provided on the chronological aspects, or the connection between settlement locations and the changing level of the Baltic Sea. This paper presents the latest archaeological material from the Final Palaeolithic in the Lithuanian coastal area, based on the three sites at Aukštumala upland bog, and stray finds found in the area. The article focuses on technological and typological aspects of lithics related to Swiderian culture. The results of the study show that, with the shortage of flint raw material, Final Palaeolithic societies at Aukštumala relied on smaller and narrower blades, and compensated for the lack of flint raw material by using other, locally available metamorphic rocks. [From the publication]

DOI:
10.15181/ab.v28i0.2284
ISSN:
1392-5520; 2351-6534
Subject:
Archeologija / Archaeology
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/93905
Updated:
2022-03-22 16:27:50
Metrics:
Views: 38    Downloads: 1
Export:
Download