Kretuonas: vidurinis ir vėlyvasis neolitas

• Rusų kalba / Russian
• Lietuvių kalba / Lithuanian

• Kretuonas. Middle and late Neolithic
• Крятоунас: средний и поздний неолит

LTTurtingos akmens amžiaus paminklų Kretuono ežero baseino apylinkės (Švenčionių raj.) patraukė archeologų dėmesį. Jau 1977 m. pradėti tyrimai parodė, jog čia aptiktas unikalus paminklas. Tolesni kasinėjimai, kuriems vadovavo šio darbo autorius, plačiai atskleidė senųjų laikų šiaurės rytų Lietuvos gyventojų kultūrų. Jie dar svarbesni todėl, kad taip neseniai, nagrinėdami Lietuvos akmens amžių, beveik nieko negalėjome pasakyti apie Lietuvos sritį, geriausiai pažįstamų tik iš vėlesnių brūkšniuotosiosios keramikos kultūros piliakalnių tyrinėjimų. Nežinojome plačiau ir apie šios srities akmens amžiaus Narvos kultūrų, kuri ryškiai atsiskleidė Kretuono gyvenvietėse. Tiesa, šiame darbe iš 8 tyrinėtų objektų (iš viso priskaičiuojama 18) panagrinėta tik kelių gyvenviečių (Kretuonas IA, Kretuonas 1B, Zemaitiškė 1, Zemaitiškė 2) medžiaga, bet jau ir ji leido autoriui pasekti akmens amžiaus kultūrinės ir etninės istorijos etapus šiaurės rytų Lietuvoje. Bene daugiausia dėmesio autorius sutelkė į keramikų, kurios išskirtos dvi grupės: ankstyvoji ir vėlyvoji. O tai savo ruožtu leido išryškinti bendrus vėlyvosios Narvos kultūros keramikos bruožus, ypač būdingus rytų Lietuvai. Apžvelgiama ir virvelinė bei duobelinė šukinė keramika, nurodoma jos vieta Rytų Pabaltijo medžiagoje. II skyriuje smulkiai išnagrinėti gausūs titnago, kaulo bei rago dirbiniai leido autoriui pažvelgti į vidurinio ir vėlyvojo neolito ūkinį kretuoniškių gyvenimų. Sistemingi tyrinėjimai padėjo atkurti buvusį gyvenvietės išplanavimų, pastatų išsidėstymų, įtvirtinimus ir kitus svarbius klausimus. Ypač patraukia dėmesį III skyrius, kuriame autorius stengiasi atskleisti kretuoniškių dvasinį pasaulį. Apie tai kasinėjant sukaupta iš tiesų daug ir unikalios medžiagos.Tai įvairių formų kauliniai, gintariniai kabučiai, nuostabiai nugludinti ornamentuoti kauliniai smeigtukai, zoomorfinės ir antropomorfinės figūrėlės. Nemaža ir vaizduojamojo meno pavyzdžių: ant pavienių dirbinių pasitaiko ištisų scenų. Dvasinio pasaulio sampratų iš dalies nušviečia ir aptikti 6 to paties laikotarpio griautiniai kapai. Mirusiųjų laidojimas gyvenvietės ar net pastato teritorijoje— įprastas to meto reiškinys; kretuo- niškiai čia nėra išimtis. Įdomu, kad, be griautinių, aptiktas ir vienas degintinis kapas urnoje. Tai būtų vienas ankstyviausių deginimo pavyzdžių, kurį autorius sieja su virvelinės keramikos kultūra. IV, paskutinis, skyrius skirtas kultūriniams- etniniams klausimams. Čia autorius daugiausia remiasi narviška keramika plačiame Narvos kultūros paplitimo fone. Nurodomi tiek vidurinio, tiek vėlyvojo neolito narviškos kultūros savitumai, jos skiriamieji bruožai, išryškinamos šukinės duobelinės, virvelinės ir net rutulinės keramikos kultūrų ryšiai bei įtakos sferos. Darbe nagrinėtas gyvenvietes autorius skiria šiaurės rytų Narvos kultūros sričiai. Daroma išvada, jog šiaurės rytų Lietuvos dalies narviška kultūra suvaidino nemažų vaidmenį formuojantis baltų kultūrai. Tai rodytų neabejotini jos ryšiai su chronologiškai vėlesne brūkšniuotosios keramikos kultūra,' kurioje ieškoma lietuvių šaknų. Gausios iliustracijos papildo ne tik radinių analizę, bet ir daromas išvadas. Atsižvelgiant į paminklo svarbų ir unikalumų, norėta, kad Kretuono gyvenviečių kasinėjimo rezultatai būtų prieinami platesniam akmens amžiaus tyrinėtojų ratui. Todėl, naudodamasis galimybe, autorius darbų skelbia rusiškai ir prideda plačių reziumę anglų kalba. Tačiau knyga skiriama ne vien siauro profilio specialistams. Ja plačiai naudosis studentai ir visi, kų domina pati seniausia Lietuvos istorija. [p. 5].

ENOver twenty monuments of the Middle and Late Neolithic have been revealed in the basin of Lake Kretuonas. Eight of these monuments have been investigated and belong to the most profoundly studied in eastern Lithuania. The investigations have been conducted by the expedition under the Institute of History of the Lithuanian SSR Academy of Sciences headed by the author. The volume of the present publication gives us an opportunity to provide some data only on the following three monuments: the Middle Neolithic Kretuonas IB site, the Late Neolithic Zemaitiškė 1, Zemaitiškė 2 and Kretuonas 1A sites. Environment, Chronology and a Short Survey of Investigations. The formation of Lake Kretuonas and further development of its pit are assumed to be connected with ice thawing and fluctuations of the water level. In the Pre-Allerod the water level of the presentday Kretuonas, Vajuonis, Kretuonykštis lakes were of the same level, i. e. 154 m of absolute altitude. In the Allerod the water level decreased considerably, this causing the formation of the second lake terrace. In the Pre-Boreal when the first terrace was in the process of formation the water level was 147 m of absolute altitude. In the Boreal the water level constantly fluctuated. In the same period the soil formation process started and developed continuously. In the Atlantic period peat formation started 651O±160 B. C. (Vs-313). In the Sub-Boreal the water level was still high though the process of soil formation persisted. The topography of Neolithic sites is connected with the fluctuation of the water level of Lake Kretuonas. Kretuonas IB and Zemaitiškė 1 sites are associated with the end of the Atlantic period and the beginning of the Sub-Boreal. The Zemaitiškė 1 site dates back to 2470±60 B. C. (Bln-2593). In the Sub-Boreal a sudden regress of the water level occurred. This is reflected by the further development of the cultural layer of the Zemaitiškė 1 site. [...].