Kalendoriniai ir darbo papročiai Lietuvoje XIX a. pabaigoje - XX a. pirmojoje pusėje : jaunimo vakarėliai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kalendoriniai ir darbo papročiai Lietuvoje XIX a. pabaigoje - XX a. pirmojoje pusėje : jaunimo vakarėliai
Publication Data:
Vilnius : Diemedis, 2001
Pages:
154 p.
Series:
Lietuvos etnologija; 7
Notes:
Bibliografija ir vietovardžių rodyklė. LDB Open.
Contents:
Santrumpos — Pratarmė — Įvadas — Kalendorinių švenčių pasilinksminimai — Bendrieji kalendorinių švenčių pasilinksminimų bruožai — Jaunimo pasilinksminimų intensyvumas: etninis ir konfesinis veiksniai — Žiemos papročiai — Pavasario papročiai — Vasaros papročiai — Kalendorinių švenčių metu rengiamų vakarėlių savitumai — Patalkių pasilinksminimai — Bendrieji patalkių vakarėlių bruožai — Pasilinksminimų po patalkių intensyvumas: regioniniai ir konfesiniai veiksniai — Vėlyvo pavasario bei vasaros darbų patalkiai: mėšlavežis ir rugiapjūtė — Vėlyvos vasaros bei rudens darbų patalkiai: linarovis ir bulviakasis — Vėlyvo rudens bei žiemos darbų patalkiai: javų kūlimas ir linamynis — Patalkių vakarėlių savitumai — Metiniai jaunimo bendrijos socialinės veiklos savitumai — Išvados — Rankraščiai — Literatūra — Iliustracijos — Summary — List of illustrations — Vietovardžių rodyklė.
Keywords:
LT
Jaunimas; Jaunimo bendrija; Jaunimo pasilinksminimai; Kalendorinės šventės; Lietuvos etnografija; Patalkių pasilinksminimai; Talkos; Vakarėliai
EN
Bee entertainments; Bees; Calendar festivals; Calendar holidays; Lithuanian ethnography; Parties; Youth; Youth amusement; Youth local community
Reviews:
Summary / Abstract:

LTDarbe pateikta XIX a. pabaigos ir XX a. pirmosios pusės kalendorinių švenčių ir patalkių vakarėlių arealinė analizė. Sugretinus Advento, Gavėnios, tarpušvenčio, mėsėdžio, gegužės mėnesio laikotarpių ir Kalėdų, Naujųjų metų, Trijų karalių, Užgavėnių, Velykų, Jurginių, Šeštinių, Sekminių, Devintinių, Joninių švenčių, taip pat mėšlavežio, rugiapjūtės, linarovio, bulviakasio, kūlimo, linamynio patalkių jaunimo sambūrius ir pasilinksminimus, galima įžvelgti bendrumų ir skirtybių. Vienas bendrų bruožų -jų sezoniškumas. Kita vertus, kalendorinių švenčių ir patalkių vakarėlių specifika skyrėsi. Pirmieji rengti laisvalaikio, šventės metu, antrieji pasibaigus šiokiadienį darbui, vietoj poilsio. Tiek pagal Lietuvos ir lietuvių etninės teritorijos kultūrinį lygį bei žemės ūkio intensyvumą, tiek pagal kalendorinių bei patalkių vakarėlių paplitimą ir intensyvumą kraštą galime skirti į du arealus. 1) Rytų (Aukštaitija ir Dzūkija); 2) Vakarų (Mažoji Lietuva, Žemaitija ir Suvalkija, kai kurios Šiaurės Aukštaitijos vietovės). Vakariniame areale šokis ir šėlimas svarbesnės kalendorinės šventės metu kartais pavadinami nuodėme, o rytiniame tai vienas iš Dievo pagerbimo būdų. Kita vertus, gana triukšmingos Užgavėnių ir Kalėdų persirengėlių tradicijos būdingos intensyviausios žemdirbystės arealams (Žemaitijai, Suvalkijai ir Šiaurės Lietuvai). Iki XX a. pradžioje atsirandančių laisvalaikio naujovių, merginų veiklos aktyvėjimo pasilinksminimai po darbo ir šventiniai vakarėliai socialine prasme buvo panašūs (išskyrus atlaidus).

ENThe paper provides an areal analysis of calendar holidays and celebrations after completion of certain work at the end of the 19th c. and in the first half of the 20th c. After comparing youth gatherings and celebrations during Advent, Lent, between holidays, from Christmas to Shrove Tuesday, in May and at Christmas, in New Year’s Eve, during the celebration of the Three Wise Men, Shrove Tuesday, Easter, Saint Georges Day, Ascension of Jesus, Whitsunday, the Feast of Corpus Christi, Saint John’s Day, as well as after manure cleaning, rye, flax, potato harvesting, threshing, flax breaking, certain common and distinctive features are observed. Seasonality is one of the common features. Yet, the specifics of calendar holidays and celebrations differed. The former were organised at leisure, during holidays, the latter after daily work, instead of resting. The area can be divided into two areals by the cultural level of Lithuania’s and Lithuanians’ ethnical territory and intensity of agriculture, as well as by spread and intensity of calendar holidays and celebrations. 1) Eastern Highlands (Aukštaitija and Dzūkija); 2) Western (Lithuania Minor, Samogitia and Sudovia, certain locations in Northern Highlands). Dancing and fun during important calendar holidays were sometimes called a sin in the western areal, and it is one of the ways to honour God in the eastern one. On the other hand, quite hilarious traditions of Shrove Tuesday and Christmas disguise are typical of areals with more intense agriculture (Samogitia, Sudovia and Northern Lithuania). Celebrations after work and festive parties were similar (with the exception of ecclesiastical feasts) from the social perspective until new ways to spend leisure were introduced in the 20th c. and female activities increased.

ISBN:
9986230861
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/13169
Updated:
2020-11-11 19:35:38
Metrics:
Views: 3