Verbos sakralumas ir kasdieniškumas: lytiškumo dimensija

LTStraipsniu siekiama atskleisti lytiškumo dimensiją verbos sakralume ir kasdieniškume Lietuvoje XX a. antroje pusėje ir XXI a. pradžioje. Remiantis etnografiniais lauko tyrimų duomenimis, rašytiniais šaltiniais ir etnologų tyrimais bandoma nustatyti lytiškumo ir verbos išvaizdos sąsajas. Verbos nagrinėjamos vyriškumo ir moteriškumo sampratos kaitos aspektu, aptariamos sakralaus simbolio sąsajos su šeimos kasdienybe ir siekiama atskleisti lytiškumo dimensiją plakimo verba papročiuose, išryškinti regioninius lytiškumo verbose savitumus. Straipsnyje naudojamas lytiškumo konceptas suteikia galimybę autoriui per verbų analizę plačiau panagrinėti etnologų tokiu aspektu mažai tyrinėtą liaudies religingumo sritį. Pateikta medžiaga rodo, kad šventės metu verbų šakelės lyčių požiūriu turi akivaizdžią semiotinę prasmę. Tokia verbos raiškos formulė genetiškai susijusi su tradicinėje kultūroje egzistavusiu simbolių priskyrimu tiems socialiniams ir kultūriniams vaidmenims, kurie vyrams ir moterims teko šeimoje, ūkinėje veikloje ir kaimo bendruomenėje. Todėl galima teigti, kad XX a. dominuoja lytiškumo kaip simbolinės sistemos modelis, kuriame verbos sakralumas ir kasdienybėje siejamas su žmonių socialiniais vaidmenimis ir tradiciniu lyties požymio supratimu.Reikšminiai žodžiai: Kasdienybė; Kultūros paveldas; Liaudies kultūra; Liaudies menas; Lietuviška verba; Lytiškumas; Rytų Lietuva; Sakralumas; Verbos; Cultural heritage; Folk arts, Verba; Folk culture; Gender; Lithuania; Lithuanian Palm Sunday Verba; Profane aspects; Sacredness.

ENThe aim of this paper is to examine the application of environmental policy instruments for the implementation of sustainable energy development. The paper analyses environmental policy approaches with emphasis on ecological tax reform and the need for implementation of green accounting. Also relations between the sustainable development and climate change are investigated. The last chapter of the paper is dedicated to the discussion upon the optimization model of climate change mitigation measures’ selection. The paper concludes that the essence of ecological tax reform lies in the increase of Eco-tax, at the same time reducing labor taxation, and at the same time not increasing the overall tax burden. Selection of climate change mitigation measures or their combinations can be done using models of energetic optimization. [From the publication]