Lietuvių žiemos šventės : bendruomenės kalendorinio ciklo apeigos XIX a. pab. - XX a. pr.

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnyga / Book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėLietuvių žiemos šventės : bendruomenės kalendorinio ciklo apeigos XIX a. pab. - XX a. pr
Kita antraštėLithuanian Winter Festivals: Community Calendar Cycle Ceremonies at the End of the 19th Century – the Beginning of the 20th Century
AutoriaiVaicekauskas, Arūnas
PaskelbtaKaunas : VDU leidykla, 2005
Puslapiai192 p.
PastabosBibliografija.
TurinysPratarmė — Įvadas — Temos bibliografija — Tyrinėjimai — Šaltiniai — Kalendorinių apeigų transformacijos XIX а. раb. – ХХ а. I р. — Besikeičiantis kaimas — Racionalioji papročių reinterpretacija — Krikščionybės pozicijų sustiprėjimas — Kalendorinių apeigų funkcijų kaita — Erdvės ir laiko pokyčiai — Papročių socialinio statuso pasikeitimai — Bendruomeninių kalendorinių papročių formų kaita — Bendruomeniniai žemdirbių ritualai — Mitinės sąmonės reliktai — Šventinė erdvė ir laikas — Ritualinė erotika — Kalėdų (Užgavėnių) trinka — Lyginamoji informacija — Interpretacijos — Užgavėnių trinka — Kintančios apeigos reikšmės — Užgavėnių pamėklė — Pamėklės vardas — Pamėklės išvaizda — Papročio erdvė ir laikas — Dalyviai — Pamėklės apeiginės funkcijos — Žiemos švenčių persirengėliai — Pasirengimas — Dalyviai — Būrio dydis — Persirengėlių vyresnysis — Papročio laikas ir erdvė — Elgesys lauke — Įsiprašymas gyvenamojo namo vidun — Persirengėlių vaidinimai — Šeimininkų reakcija — Išėjimas laukan — Vaikštynių pabaiga — Persirengėlių būrio personažai — Zoomorfinės kaukės — Meška — Gervė (gandras) — Vilkas (šuo) — Ožys — Arklys / raitelis — Kiti gyvūnai — Demonomorfinės kaukės — Velnias — Ragana — Kanapinio ir Lašininio kaukės — Giltinė — „Malpa“ — Antropomorfinės kaukės — Čigonas — Žydas — Elgeta — Vengras – daktaras — Vestuvininkai — Semantinė antropomorfinių personažų vienovė — Važinėjimas arklių traukiamomis rogėmis — Papročio erdvė ir laikas — Semantiniai važinėjimosi papročio aspektai — Dėmesys arkliui — Sūpuoklės — Apeiginės žiemos švenčių vaišės — Vaišių stalas — „Svečiai“ iš Anapilio — Apeiginis „svetimų“ vaišinimas — Simbolinis gausos akcentavimas —Svarbiausios išvados — Summary — Literatūra.
Reikšminiai žodžiai
LTŽiemos šventės; Apeigos ir ceremonijos; Papročiai ir buitis.
Referuojamas
Santrauka / Anotacija

LTŠi knyga skirta kalendorinių papročių struktūrinės ir semantinės transformacijos problemai. XIX-XX šimtmečių tradicijoje kosmologinius žemdirbiškų švenčių aspektus, be abejo, sąlygojo krikščioniška pasaulėžiūra. Tačiau apeiginės žemdirbių elgsenos katalikų Bažnyčios liturgika iš esmės nepakeitė. XX a. pradžioje lietuvis žemdirbys jautė tokią pat egzistencinę priklausomybę nuo kasmet užauginamo derliaus kaip ir gilioje senovėje. Į kokią žemdirbiškojo kalendoriaus šventę bepažvelgtume, svarbiausios apeigos buvo atliekamos prie šventinio stalo, sodyboje arba laukuose.<...> Monografijoje aptariamos toli gražu ne visos žiemos švenčių apeigos. Mus labiausiai domino bendruomeniniai žiemos kalendorinio ciklo ritualai. Lietuvos kaimo gyventojai sudarė ganėtinai uždarą teritorinę bendriją, kurios pavienių narių veiklą reguliavo kaimo viešoji nuomonė. Šiame procese išskirtinį vaidmenį atlikdavo šventinis ritualas. Simbolinės žemdirbių veiklos formos nėra ir negali būti statiškos. Jos priklausė nuo kiekvienu konkrečiu istoriniu momentu susiklostančiu ekonominių, socialinių ir kultūrinių santykių visumos. Veikiant rinkos ekonomikai, XX a. 2-4 dešimtmetyje Lietuvoje sparčiai plito asmeninės naudos išskaičiavimais pagrįsti kaimo gyventojų tarpusavio santykiai. Bendruomeninės gyvensenos formas ardė 1923-1939 metų žemės ūkio reformos sąlygotas masinis kaimų išskirstymas vienkiemiais. Atsikūrusioje Lietuvos valstybėje pakilo kaimo gyventojų švietimo lygis. Pakitus žemdirbių gyvenimo sąlygoms, kalendorinio ciklo apeigos palaipsniui tapo kaimo jaunimo ar net vaikų pramogomis. [Iš leidinio]

ENThis book is devoted to the problem of structural and semantic transformation of calendar customs. In the tradition of the 19th – 20th centuries, cosmologic aspects of agricultural festivals were, of course, influenced by the Christian world outlook. But the ritual behaviour of agricultural workers was not materially changed by the liturgy of the Catholic church. At the beginning of the 20th century a Lithuanian agricultural worker felt that his existence depended on the annual harvest in the same way as in the ancient times. No matter which festival of the agricultural calendar we look at, the most important rituals are performed at the festive table, in the farm or in the fields.<...> The monograph discusses only a part of rituals performed during winter festivals. We were mostly interested in communal rituals of the winter calendar cycle. The Lithuanian rural population was quite a closed territorial community where actions of individual members were regulated by the public opinion of a village. In this process, a festive ritual had an exceptional role. Symbolic forms of activities of agricultural workers are not and cannot be static. They depended on the entirety of economic, social and cultural relations existing at each specific moment in history. Under the impact of the market economy, in the 2nd – 4th decades of the 20th century, interrelations of rural population based on personal benefit aims were becoming widespread in Lithuania. Forms of communal life were being destroyed by massive division of villages into individual farms during the agricultural reform of 1923 – 1939.

ISBN9955120428
Mokslo sritis
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/217
Atnaujinta2020-09-15 10:29:54
Metrika Peržiūros: 19    Atsisiuntimai: 7