Kaimo ir miesto kultūrų sąveika Dzūkijos jaunimo papročių perspektyvoje

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėKaimo ir miesto kultūrų sąveika Dzūkijos jaunimo papročių perspektyvoje
Kita antraštėInteraction of village and city cultures in the perspective of youth customs in Dzūkija
AutoriaiŠaknys, Žilvytis Bernardas
LeidinyjeLietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai . 2005, t. 19, kn. 2, p. 647-655
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTJaunimas; Papročiai; Miestai; Transformacija; Jaunimo bendravimas; Miesto ir kaimo kultūra; Dzūkijos regionas
Santrauka / Anotacija

LTXX a. 2 pusėje sparčiai intensyvėjant urbanizacijos procesui, miesto ir kaimo kultūrų sąveika buvo plačiai analizuojama etnologų darbuose. Tyrimai lėmė eilės teorijų atsiradimą. Pavyzdžiui, modernizacijos teorijos šalininkų teigimu – į miestą vykstantys migrantai turėtų socialinių ryšių pagalba palengvina modernių kultūrinių, socialinių ir technologinių elementų sklaidą kaime. Priklausomybės teorija teigia kad tokia migracija atvirkščiai, dėl pridėtinės vertės ir žmonių kapitalo perskirstymo - neskatina periferinių vietovių vystymosi. Oskaras Levis įvedęs sąvoką valstietis mieste teigė, kad modernizacija nebūtinai sietina su urbanizacija. Kokią poziciją galima užimti nagrinėjant jaunimo gyvenimą? Šis klausimas nagrinėjamas straipsnyje, pasiremiant Merkinės ir jos apylinkėse esančių kaimų jaunimo gyvensenos skirtumai ir jų kaita XX a. bėgyje. 2001-2002 metais atlikti lauko tyrimai ir jų analizė lėmė tokius tarpukario ir XX a. antrosios pusės laikotarpių skirtumus apibendrinančias išvadas. Jeigu pirmajame galima išskirti didmiesčio, miestelio ir kaimo, antrajame tik didmiesčio ir miestelio-kaimo jaunimo bendruomeninių papročių modelius. XX a. antrojoje pusėje riboti kaimo ir miestelio jaunimo socialiniai ir kultūriniai ryšiai suintensyvėjo ir todėl miestelio ir kaimo jaunimo gyvensena mažai kuo skiriasi. Tačiau padidėjo atotrūkis tarp kaimo bei didmiesčio modernizacijos lygmens. Todėl priklausomybės teorijose deklaruojama periferinių teritorijų kultūrinė niveliacija – arčiau tiesos [Iš leidinio]

ENIn the second half of the 20th century the urbanization process was very rapid. Interaction between rural and urban areas was extensively analyzed and a number of theories emerged. The modernization theory argues that due to maintenance of social relations, urban migrants facilitate the spread of modern cultural, social and technological elements in rural areas. The dependency theory suggests the opposite - that due to the redistribution of surplus and capital, migration to rural areas does not promote the development of peripheral regions. Oscar Lewis thought that modernization should not necessarily be associated with urbanization. The article attempts to find out which arguments are true by assessing lifestyle differences and changes in young people from the rural areas of Merkinė around the 20th century. The data analysis revealed some differences between the interwar period and the second half of the 20th century: traditional community models were present in cities, towns and villages in the interwar period, whereas in the second half of the 20th century - only in cities and towns-villages. In the latter period social and cultural relations between the youth of villages and towns had intensified and the life of the young people in both areas differed insignificantly. Yet, the modernization level in rural and metropolitan areas was very uneven. The study conclusions on the cultural levelling of peripheral territories coincide with arguments provided by the dependency theory.

ISSN1392-0499
Mokslo sritis
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/2049
Atnaujinta2018-12-20 23:05:15
Metrika Peržiūros: 6    Atsisiuntimai: 5