Kultūros transmisijos problema Punsko apylinkėse

LTTarpukariu ir sovietmečiu Punsko apylinkių lietuviai buvo izoliuoti nuo Lietuvos, tam tikru mastu ir nuo Lenkijos. Šioje bendruomenėje 2005 metais vykdytų lauko tyrimų metu fiksuotas kiek kitoks, negu kaimyninėse Lietuvos vietovėse jaunimo požiūris į tėvų puoselėjamas kultūrines vertybes. Jų perėmimo ir perdavimo jaunimui specifikos atskleidimas ir yra šio straipsnio tikslas. Juo siekiama išanalizuoti punskiečių Joninių, Žolinių ir Velykų papročius. Atlikus lyginamąjį tyrimą galima teigti, kad modernioje visuomenėje tradicija jau nėra suprantama kaip iš kartos į kartą perduodami bei perimami papročiai. Pasitelkus lietuviškumo simbolius, tradicija gali būti išrandama, modifikuojama ar net perimama, deklaruojant etninio kultūros lygmens prioritetą prieš lokalinį. Kartu ji gali būti reikšmingas galios šaltinis jaunajai kartai, perduodant svarbiausiąją tėvų ir senelių vertybę – lietuviškąją savimonę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Jaunimas; Joninės; Kultūros transmisija; Punskas; Velykos; Žolinė; Žolinės; Assumption; Cultural transmission; Easter; Midsummer; Punskas; Youth.

ENDuring the inter-war period and the Soviet period the Lithuanians living in the district of Punsk were isolated from Lithuania and to a certain extent from Poland. Field studies were conducted in this community in 2005, which showed a rather different attitude of youth towards the cultural values cherished by their parents than in neighbouring Lithuanian localities. The aim of this paper is to reveal the specificity of their passing to and absorption by youth. It seeks to analyse the customs of the Feast of St. John, the Assumption and Easter of Punsk residents. The comparative research showed that tradition in modern society is not perceived anymore as the customs passed from generation to generation. With Lithuanian symbols, tradition may be invented, modified or even taken over by declaring the priority of the ethnical level of culture over the local one. Besides, it may be a significant source of power to the young generation when passing over the most important value of parents and grandparents, i.e. the Lithuanian self-awareness.

• Etnokultūrinio tapatumo raiška : Varėnos rajono vaikų folkloro ansambliai / Aušra Zabielienė. Lituanistica. 2010, Nr. 1/4, p. 144-154.
• Four glances at the feast of the assumption: the holiday through space and time / Žilvytis Šaknys. Yearbook of Balkan and Baltic studies. 2020, 3, p. 35-50.
• Iniciaciniai ir kalendoriniai jaunimo papročiai / Žilvytis Šaknys. Lietuvos kultūra. Dzūkijos ir Suvalkijos papročiai / sudarytojas Žilvytis Šaknys. Vilnius: LII leidykla, 2009. P. 63-109.
• Kalendoriniai ir darbo papročiai Lietuvoje XIX a. pabaigoje - XX a. pirmojoje pusėje : jaunimo vakarėliai / Žilvytis Bernardas Šaknys. Vilnius : Diemedis, 2001. 154 p.
• Lietuvininkų dainavimo tradicija XX a. antrojoje pusėje - XXI a. pradžioje / Lina Petrošienė. Tautosakos darbai 2021, 61, p. 97-121.
• "Lietuviškas" laisvalaikis ir šventės: lietuvių etninės kultūrinės erdvės formavimo bruožai Vilniaus ir Punsko-Seinų kraštuose / Žilvytis Šaknys. Lituanistica. 2019, Nr. 2, p. 140-156.
• Politics and festivals: Lithuania’s Shrove and Midsummer / Žilvytis Šaknys. Politics, feasts, festivals / edited by Gábor Barna and István Povedák. Szeged: Department of Ethnology and Cultural Anthropology, 2014. P. 136-150.
• Šventės su bendradarbiais – suvienijančios ir atskiriančios etnines grupes (1950–2017 m.) / Irma Šidiškienė. Istorija. 2022, Nr. 127, p. 85-103.
• Tradicijos sampratos šiuolaikinėje Lietuvoje / Rasa Paukštytė-Šaknienė. Lituanistica. 2012, Nr. 2, p. 206-217.
• Восприятие традиции в современной городской среде / Раса Паукштите-Шакнене. Матеріали до українськоỉ етнології. Вип. 10 (13). Київ: Інститут мистецтвознавства, фольклористики та етнології, 2011. P. 270-274.