Kelios pastabos apie mįslių minimą

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kelios pastabos apie mįslių minimą
Alternative Title:
Few notes about reading of riddles
In the Journal:
Tautosakos darbai [Folklore Studies]. 2005, 29, p. 67-85
Summary / Abstract:

LTStraipsnio objektas – mįslių minimas. Darbo tikslas – remiantis lietuvių bei artimiausių jų kaimynų etnografijos ir tautosakos duomenimis, aptarti mįslių gyvavimą natūralioje terpėje, tiksliau, kiek įmanoma, mįslių minimo tradicijas. Iš straipsnio medžiagos ryškėja, kad Lietuvoje ir šiauresniuose kraštuose mįslės mintos labiau šaltuoju metų laiku, dažniausiai patalpose, vakarais bendrai dirbant. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje mįslių minimas atlikęs daugiausia pramoginę funkciją. Galima spėti buvus dvi atlikėjų amžiaus grupes: mįsles minę subrendę jaunuoliai tarpusavyje ir suaugę/ pagyvenę žmonės vaikams. Antruoju atveju mįslių minimo funkcija – dar ir edukacinė. Medžiaga rodo, kad sutampa linų dorojimo bei verpimo, mįslių minimo ir vestuvių, kurios galbūt buvo viena iš jaunimo brandos apeigų, laikas. Labai tikėtinas mįslių ir su vedybomis susijusių papročių ryšys, kurį patvirtina ir vestuvinės dainos su mįslėmis, ir pasakose pateikiamų mįslių vedybinės paskatos. Dainose mokėjimas įminti mįslę vertinamas kaip merginai (retkarčiais – vaikinui) privalomas gebėjimas; pasakose neįmenamos mįslės sukūrimas rodo gudrumą, protingumą; abiejuose žanruose mįslių minimas parodo tinkamumą vedyboms. Dainų ir pasakų mįslės labai skiriasi – šiuo metu jos priklauso skirtingiems žanro skyriams. Dainose dažniausiai randamos objektų minklės, artimos šiandien įprastoms mįslėms. Pasakose aptinkamos įvairesnės mįslės ir į jas panašūs reiškiniai, kurie neretai yra itin archajiški ir gali būti siejami su mįslių ištakomis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mįslės; Minimo tradicija; Iniciacijos apeigos; Riddings; Tradition of Using; Initation Rites.

ENSubject of the article is reading of riddles. The work aims to discuss as precisely as possible existence of riddles in natural medium and traditions of reading of riddles following ethnographic data of Lithuanians and of their closest neighbours. According to the material of the article it may be assumed that in Lithuania and in North regions reading of riddles was a popular activity during cold season of the year, mostly in premises, at the evenings by working together. At the end of the 19th and at the beginning of the 20th centuries, reading of riddles mostly performed recreational function. One may guess that two age groups of performers existed: reading of riddles was popular among adult young people and among elder people and children. The latter case shows educational function. The material show that time of flax processing and spinning, of reading of riddles and of wedding, which might be one of rituals of maturity of young people, is the same. Relation of riddles and customs related with wedding is very possible, which is confirmed by wedding songs involving riddles and by wedding motives available in riddles occurring in tales. Capability of reading a riddle in songs is obligatory to a girl (sometimes to young man); generation of riddle impossible to read is related with wiliness, wisdom; in both genres reading of riddles indicates suitability for marriage. Riddles of songs and tales are very different. Currently they belong to different sections of genres. In songs mostly riddles and conundrums occur. Variety of riddles and similar phenomena, which often is especially archaic and maybe related with first steps of riddles, mostly occurs in tales.

ISSN:
1392-2831; 2783-6827
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/425
Updated:
2018-12-17 11:32:06
Metrics:
Views: 57    Downloads: 1
Export: