Iniciaciniai ir kalendoriniai jaunimo papročiai

LTStudija - tai dar vienas bandymas į sparčiai kintančią šių dienų kultūrą pažvelgti paauglio ir jaunuolio akimis. Atsimenant, kas jam buvo svarbu, ir atmetant formalius, širdimi neišgyventus apeiginės kultūros elementus, bandoma atskleisti, kokiu būdu telkiasi vienodo amžiaus asmenų grupės ir kaip jos bendrauja su kitomis grupėmis. Tyrimas apima laisvalaikio ir šventinio gyvenimo sferą. Daugelis etnologų sutaria, kad yra glaudus ryšys tarp švenčių Šventimo ir tapatumo formavimo procesų. Olandų etnologo Robo Van Ginkelio manymu, šventės suteikia geriausias galimybes formuoti tapatumą ir etninę grupės tapatumo politiką nacionaliniu, regioniniu ar vietiniu lygmeniu. Tokias išvadas jis padarė analizuodamas Sunderklaas persirengėlių šventę Texelio apylinkėse. Daugelį iniciacinių ir kalendorinių Švenčių metu atliekamų apeiginių veiksmų galime įvardinti tapatumo ritualais, kurie individą susieja su tam tikromis tradicijomis ir atriboja nuo kitų tradicijų. Kita vertus, negalima pamiršti globalizacijos veiksnio. Jaunimas pirmasis perima naujausius technologijų laimėjimus. Pasak Peterio N. Stearnso, satelitinė televizija lengvai formuoja bent jau "tarptautinės jaunimo kultūros versiją", o interneto paplitimas sukūrė precedento neturinčius kontaktus, susiejančius net ir labai skirtingas bendruomenes. Daugelis jaunų Vakarų Lietuvos gyventojų turi Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Ispanijoje dirbančių draugų, su kuriais kasdien bendrauja elektroniniu paštu. Be abejo, jau negalime kalbėti apie „gryną ir nepaliestą" lietuvišką kultūrą (didžiulė migracija į JAV, Lotynų Amerikos šalis turėjo poveikį Lietuvos kultūrai ir XIX a. pabaigoje - XX a. pirmoje pusėje) ar lokaliu pagrindu sudarytas bendrijas.Sparčiai kintanti kultūra paskatino pamąstyti, ar ką nors "žemaitiško" ir praeityje būdingo Mažajai Lietuvai galima pamatyti šių dienų šventinėje kultūroje. Tai ir yra šios studijos tikslas. Jo siekiama istoriniu geografiniu metodu nagrinėjant kalendorinių papročių tyrimų istoriją iniciacinius papročius, advento ir gavėnios papročius, kalendorinių švenčių vakarėlius, jaunimo vaikštynes, kalendorinių švenčių simbolius (tai margučiai, laistymasis, supimasis, šventinės ugnys) ir vedybinius spėjimus ir priviliojimus. [Iš teksto, p. 78]Reikšminiai žodžiai: Iniciaciniai jaunimo papročiai; Kalendoriniai jaunimo papročiai; Žemaičių ir lietuvininkų tradicijų kalendorinių Švenčių savitumai; Initiative customs of youth; Calendar customs of youth; Peculiarities of Samogitian and Lithuanian traditions calendar holidays.

ENThis study is yet another attempt to look at the rapidly changing present-day culture through the eyes of a youngster, pointing out what they considered important and ignoring the formal elements of ritual culture which were not etched into their hearts, revealing how groups of contemporaries are formed and how they interact with other groups. The present study also aims at disclosing the main aspects of youth culture in towns and villages of West Lithuania. The aim is pursued via the analysis of calendar customs' research history, initiation traditions, Advent and Lent customs, holiday parties, carnival walks, calendar holiday symbols (Easter eggs, pouring water on each other, swinging and bonfires) as well as wedding and love magic in Samogitia and Lithuania Minor ethnographic regions. The majority of respondents perceive themselves as pari of Samogitia region; lewer see themselves as belonging to Lithuania Minor. The study revealed (hat in certain cases the etlino-rcgional identity of young respondents was more influenced by place of residence and adopted culture than their descent. Therefore, young people from Hie parts of Lithuania Minor where local people whose ancestors lived in the territory prior to 1945 are in the minority have adopted the Lietuvninkai (Prussian Lithuanians) identity. Formation of the latter is based on written cultural heritage rather than the aspiration to pass down cultural values from generation to generation. Analysis of the interwar youth customs and traditions disclosed that Samogitia manifested the greatest diversity of customs. North (even north-west), east, south and central areas of the region can be distinguished. Differences in traditions are much less obvious in Suvalkija, Dzūkija, Aukštaitija and Klaipėda Region.In the latter territories (in contrast to Samogitia) local peculiarities were determined by settlement types and intensity of agriculture (Aukštaitija and Dzūkija) as well as the expansion of Evangelical Pietist gatherings (Lithuania Minor). Religious differences between Samogitia (Catholics) and Lithuania Minor (dominated by Evangelical Lutherans) have lost much of their former importance. In fact, confirmation has lately ascended to the status of the most significant rite of initiation among young Evangelicals and even thoui>h in the Catholic Church the Sacrament of Chrismafion (Confirmation) is also conferred on young people rather tivm children (as was common practice in (he inlerwir period) it be ars considerably less significance as i rite of initiation. The custom of a bride decorating her bridesmaid or/and sister with the veil or/and wreath as if indicating her social maturity and wishing to get married is observed in all regions of the country (in the interwar period the custom was mostly limited to Aukštaitija). Customs related to the receiving of the first passport that were shaped in the Soviet times are particularly rare in West Lithuania. The tradition of a party on the payout of the first salary, which is also attributable to the abovementioned period, was rendered a little more attention, though less than in other ethnographic regions of the country. Divergent Advent and Lent traditions determined by differences in confession have also been eliminated. Analysis of Advent and Lent traditions revealed that Samogitia stands out from other regions as almost half of the respondents there admitted attending or organizing parties during these periods. Even in Lithuania Minor which saw no restrictions on merrymaking in the interwar period dances are organized less often. An exception is the northern part of Samogitia region where songs and dances are still restrained during Advent and Lent. [Extract, p. 109-108]