Lietuvių tautinio tapatumo konstravimas sociologiniuose tyrimuose

LTŠio straipsnio tikslas yra išskirti ir susisteminti ryškiausius lietuvių autorių darbus ir empirinius tyrimus, skirtus arba glaudžiai susijusius su lietuvių tautinės tapatybės pažinimu. Glaustai apžvelgiant įvairių sričių publikacijas, galiausiai siekiama pereiti prie atliktų konkrečių sociologinių tyrimų analizės. Naudojant autorių sukurtas sąvokas bei taikomus terminus šiam reiškiniui aprašyti, siekiama pateikti lietuvių tautinio tapatumo tyrimų periodizaciją, perteikti būdingiausias lietuvių tautinio tapatumo tyrimų kryptis, sukonstruoti gana įvairialypę autorių darbuose tautinio tapatumo sampratą, perteikti skirtingus jos operacionalizavimo bei matavimo būdus.Visi konkrečių tautinio tapatumo tyrimų darbai traktuojami kaip lygiaverčiai, vertinamas tik jų galimas indėlis bei naujumas lietuvių tautinio tapatumo tyrimų plėtrai. Pirmąją (seniausias tradicijas turinčią ir ryškiausiai matomą) sociologinių tyrimų kryptį konstruoja tautinės savimonės ir identiteto nagrinėjimas, tautinio atgimimo laikotarpio įvertinimas, totalinių permainų priežasčių bei rezultatų tyrimas. Sociologiniai socialinės atminties tyrimai įvardijami kaip antroji lietuvių tautinio tapatumo sociologinių tyrimų kryptis. Šių tyrimų tikslas – ištirti kaip lietuvių tautinio tapatumo bruožai reiškiasi ir reiškėsi kasdieniame žmonių gyvenime, jų elgesyje.Trečioji tautinio tapatumo socioginių tyrimų kryptys yra betarpiškai susijusi su etninių regioninių problemų tyrimais. Vertybių sistemos kaip neatskiriamos tautinės sąmonės ir savimonės dalis tyrimai laikomi ketvirtąja sava specifika pasižyminčia tautinio tapatumo sociologinių tyrimų kryptimi. Penktąja kryptimi laikytini atskirų socialinių grupių tapatumo tyrimai. [Iš leidinio]

ENThe article aims at distinguishing and systematising the most outstanding works and empirical studies of the Lithuanian authors, dedicated to or closely related to knowledge of the Lithuanian national identity. Concepts formulated by authors and terms describing of the phenomenon are used in order to give periodisation of researches of the Lithuanian national identity, reflect the typical courses of researches of the Lithuanian national identity, construct a quite miscellaneous conception of national identity presented in works of different authors, provide various methods of its operationalisation and measuring. The analysis of self-awareness and identity of a nation, assessment of the period of national revival, as well as survey of the causes and effects of total changes make the first course of the survey. Sociological research of social memory constitutes the second course of sociological survey of the Lithuanian national identity, which aims at investigating into the ways of expression of attributes of the Lithuanian national identity at present and in the past in the daily human life and human behaviour. The third course of sociological survey of the Lithuanian national identity is directly related to analyses of the ethnical regional problems. Explorations of the system of values, as an integral part of the national consciousness and self-awareness, form the fourth specific course of sociological survey of national identity. The fifth course is comprised of studies of identity of individual social groups.