Tautiškumo beieškant Antano Smetonos Lietuvoje : tautinių įvaizdžių klausimas

LTTyrimo objektas – tautinių mažumų (žydų, lenkų, vokiečių) nacionalinės integracijos strategijos, etinės legitimacijos išraiška tapę tautinių mažumų įvaizdžiai tautininkų ideologinėje paradigmoje XX a. 4 dešimtmetyje. Analizuojamos remiantis kriterijais: 1) demografija; 2) politinė, ekonominė, socialinė, kultūrinė įtaka Lietuvos visuomenėje; 3) tautininkų valdžios dėmesio skyrimas konkrečių tautinių mažumų integracijos klausimams. Nustatyta, jog žydų nacionalinę integraciją komplikavo mažumos dominavimas ekonominiame sektoriuje. Lenkai ir vokiečiai galėjo remtis savo valstybių parama, jų integraciją sunkino tarpvalstybiniai teritoriniai ginčai. Tautinių mažumų įvaizdžiai buvo priemonė, kuria Tautininkų vyriausybė mėgino pateikti savo politiką ir paveikti visuomenę. Įvaizdžių kūrimas vyko per spaudą, bet tai daryta atsižvelgiant į tarptautinius įsipareigojimus. Tautininkai stengėsi sukurti labai diferencijuotą žydų tautinės mažumos įvaizdį, išskiriant kelias grupes pagal tautinio ir valstybinio lojalumo kriterijus. Lenkų tautinės mažumos įvaizdis buvo mažiau diferencijuotas. Remiantis etnine tautinės kilmės koncepcija lenkų tautinės mažumos atstovus tautininkai laikė ne lenkais, o polonizuotais lietuviais. Dėl Vilniaus problemos lenkų mažuma nelaikyta lojalia Lietuvai. Vokiečių tautinės mažumos įvaizdžių problemos sietos tik su Klaipėdos krašto kausimu. Įvaizdis nulemtas teritorinio ginčo su Vokietija, ekonominių, kultūrinių ir politinių priežasčių. Tautininkų pažiūros per visą ketvirtąjį dešimtmetį keitėsi, kurias lėmė ekonominiai, politiniai ir kultūriniai veiksniai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tauta; Tautiškumas; Lietuvos tautinė politika; Tautininkų ideologija; Tautinės mažumos; Žydai; Vokiečiai; Lenkai.

ENThe object of research is images of national minorities which became the manifest of the strategy of national integration of national minorities (Jews, Polish, German) and of ethical legitimation in the ideological paradigm of nationalists in the fourth decade of the 20th century. Analysis is made with reference to the following criteria: 1) demography; 2) political, economic, social, cultural influence in the Lithuanian society; 3) attention of the nationalists’ government to the issues of integration of specific national minorities. Integration of Jews was complicated by dominance of the minority in the economic sector. The Polish and German could rely on the support of their countries, while their integration was inhibited by interstate territorial disputes. Images of national minorities constituted the measure by which the nationalists’ government attempted to present their policy and induce the society. Nationalists endeavoured to produce a remarkably distinct image of the Jewish national minority, distinguishing a number of groups in terms of national and public loyalty. The image of the Polish national minority was less differentiated. Nationalists regarded the representatives of the Polish national minority as Polonised Lithuanians rather than the Polish. Due to the problem of Vilnius, the Polish minority was considered disloyal to Lithuania. The problems of the images of the German national minority were associated only with the matter of Klaipėda region. The image is determined by the territorial dispute with Germany, as well as economic, cultural and political reasons.