Identitetas ir saugumas Lietuvos kultūros politikos diskursuose

LTŠiandienos kultūros politikos tyrinėjimai iš dalies išsirutuliojo iš viešosios politikos ir viešojo administravimo studijų. Lietuvoje ši tyrimų kryptis, kaip ir kultūros studijos apskritai, kol kas, deja, nėra ypatingiau plėtojama. Tad šiame straipsnyje autorė siekia pažvelgti į lietuviškas realijas iš gana naujos teorinės perspektyvos. Autorė siekia atskleisti, kokiu būdu „suverenumas“, „identitetas“ ir „saugumas“ – pagrindinės nacionalinę valstybę apibrėžiančios sąvokos – funkcionuoja Lietuvos valstybės kultūros politikos diskurse. Straipsnyje aptariamas politikos ir jos diskurso apibrėžimas, nagrinėjamas Lietuvos kultūros politikos teisinis diskursas, keliamas klausimas, ar kultūra rūpi Lietuvos valstybei. Be to, autorė analizuodama Lietuvos Respublikos Vyriausybių programas, akcentuoja „identiteto“ ir „tautos“ principus kaip nodalinius kultūros politikos nuostatų kultūros diskurso taškus. Daroma išvada, kad tautinio identiteto konstravimas vyksta ne tik įgyvendinant kultūros politiką paskirstant resursus, bet ir kultūros politikos kaip biurokratinės ir teisinės sistemos lygmeniu. Ši diskurso tikrovė yra glaudžiai susijusi su platesne socialine problematika, nes būtent oficialusis diskursas žymi kategorijas ir normatyvinius orientyrus, kuriuos vėliau reprodukuoja organizacijos ir individai, veikiantys kultūros sferoje. „Tautinio identiteto“ samprata oficialiame Lietuvos kultūros politikos diskurse formuluojama pabrėžiant nuolat egzistuojančio pavojaus ir grėsmės kontekstą.Reikšminiai žodžiai: Etniškumas; Ideologija; Kultūra; Kultūros politika; Saugumas; Tapatumas; Tapatybė; Tauta; Valstybė; Cultural policy; Cultural politics; Culture; Ethnicity; Identity; Ideology; Lithuania; Nation; Security; State.

ENToday's cultural policy research is partly created from the studies of public policy and public administration. In Lithuania, this direction of research and the cultural studies in general, so far, unfortunately, have not been developed further. Therefore, in this article the author tries to look at Lithuanian reality from a new theoretical perspective. The author seeks to reveal the way in which "sovereignty", "identity" and "security" - the main defining the concepts of a national state – function in the discourse of culture in Lithuania. Article discusses the definition of policy and its discourse, the Lithuanian cultural policy legal discourse, raises the question of whether Lithuania cares about culture. Moreover, the author highlights the principles of "identity" and "nation" while analysing the programs of Lithuanian government as the discourse points of culture policy regulations. A conclusion is made that the construction of a national identity happens not only through the implementation of cultural policy through the allocation of resources, but also at the level of cultural policy as a bureaucratic and legal system. This reality of discourse is closely related to wider social issues, since it is the official discourse that refers to the categories and normative orientations that are subsequently reproduced by organizations and individuals operating in the field of culture. The concept of "national identity" is formulated in the official Lithuanian politics discourse by highlighting the context of existing danger and threats.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Vadyba / Management
• Sociologija / Sociology
• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History