Šeima, vaikai, šeimos politika : modernėjimo prieštaros

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnyga / Book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėŠeima, vaikai, šeimos politika : modernėjimo prieštaros
Kita antraštėFamily, Children, and Family Policies: Contradictions of Modernisation
Autoriai
PaskelbtaVilnius : Socialinių tyrimų institutas, 2005
Puslapiai275 p.
PastabosBibliografija.
TurinysPratarmė — Šeimos ir gimstamumo pokyčiai: teorinis diskursas — Šeimos pokyčiai antrojo demografinio perėjimo teorijos kontekste — Gimstamumo kitimo veiksniai — Gimstamumo veiksnių teorinės schemos ir įvairių tyrimų išvados — Lyčių sistemos kaitos įtaka šeimos ir gimstamumo pokyčiams — Šeimos ir gimstamumo pokyčiai Lietuvoje — Pagrindiniai šeimos ir gimstamumo pokyčių bruožai ir įtaka demografinei raidai — Pagrindiniai šeimos demografinių pokyčių bruožai — Pagrindiniai gimstamumo pokyčių bruožai — Gimstamumo mažėjimo demografinės pasekmės: demografinės pusiausvyros praradimas — Šeimos pokyčių ir gimstamumo mažėjimo veiksniai Lietuvoje — Subjektyvus šeimos ir gimstamumo pokyčių vertinimas — Subjektyvus šeimos pokyčių vertinimas — Subjektyvus gimstamumo pokyčių vertinimas — Šeimos politikos modernizavimas užsienio šalyse: struktūra, modeliai, efektas — Šiuolaikinės šeimos politikos prioritetai — Prioritetinės šeimos politikos kryptys tarptautiniuose dokumentuose — Prioritetinė šeimos politikos kryptis: sąlygų šeimos ir darbo suderinamumui kūrimas — Šeimos politikos priemonių sistema ir vertinimas: teorinis kontekstas — Prioritetinės šeimos politikos krypties - šeimos ir darbo suderinamumo - raiška šeimos politikos priemonių sistemoje — Šeimos politikos priemonių pagrindinių krypčių dimensijos ir gimstamumas įvairiose šalyse — Motinystės ir vaiko priežiūros atostogos — Vaiko priežiūros paslaugos — Finansinė parama — Šeimos politikos modeliai gerovės valstybėse: bruožai ir efektas — Šeimos politikos modelių veiksmingumas: poveikio gimstamumui vertinimas — Šeimos politika Lietuvoje: vertinimas ir lūkesčiai — Šeimos politikos plėtra: vertinimas ir nuostatos — Šeimos funkcijų ir darbo derinimo kryptis šeimos politikos sistemoje: įgyvendinamų priemonių vertinimas —Poreikio modernizuoti šeimos politiką vertinimas — Paramos šeimai priemonių vertinimai ir gyventojų lūkesčių pokyčiai — Vaiko priežiūros atostogų ir kitų su užimtumu susijusių paramos šeimai priemonių vertinimas — Vaiko priežiūros paslaugų vertinimas — Pašalpų, mokamų vaiko priežiūros atostogų metu, vertinimas — Šeimos politikos efekto projekcijos — Gimstamumo skatinimo kryptys: konceptualusis lygmuo — Gimstamumo didėjimo ir kartų kaitos atkūrimo galimybės — Šeimos politikos vaidmuo didinant gimstamumą: modernizavimo kryptys ir prioritetai — Išvados — Summary — Literatūra — Priedai.
Santrauka / Anotacija

LTAptariamos demografinės raidos teorijos, analizuojami šeimos ir gimstamumo pokyčiai ir veiksniai, prokreacinės elgsenos nuostatos, apibendrinamas įvairių šeimos politikos modelių veiksmingumas, vertinama Lietuvos situacija šioje srityje: Aptariama antrojo demografinio perėjimo teorija, apibendrinanti vykstančius sparčius šeimos ir gimstamumo pokyčius, įvardijamus kaip šeimos transformacija. Analizuojama gimstamumo veiksnių schema, aptariamos teorinės įžvalgos, atskleidžiančios, kaip lyčių sistemos kaita veikia šeimos ir gimstamumo pokyčius. Remiantis teorinėmis idėjomis, statistiniais duomenimis ir kelių tyrimų, atliktų Lietuvoje, rezultatais, analizuojama šeimos transformacijos pradžia, vertinami šeimos ir gimstamumo pokyčiai, analizuojami šių pokyčių veiksniai, tiriama santuokinių ir prokreacinių nuostatų raida. Analizuojamas įvairių šalių atsakas į labai mažą gimstamumo lygį, testuojamas šeimos politikos modelių veiksmingumas, įvardijami šeimos politikos prioritetai. Remiantis gausia užsienio tyrėjų teorine, taikomojo pobūdžio ir empirine informacija atskleidžiama, kad sprendžiant ypač žemo gimstamumo problemą sėkmingų rezultatų pasiekiama, jei šeimos politikoje harmoningai derinama lyčių politika, užimtumo politika ir vaikų priežiūros politika. Vertinamos Lietuvos šeimos politikos plėtros prieštaros, testuojami prioritetų pozityvūs ir negatyvūs elementai, vertinami gyventojų lūkesčiai dėl paramos šeimai politikos modernizavimo, projektuojamas tikėtinas šeimos politikos veiksmingumas siekiant atstatyti demografinę pusiausvyrą [Iš leidinio]

ENThe article discusses demographic development theories, analyses family and birth rate changes and factors, as well as attitudes towards procreative behaviour, gives an overview of the effectiveness of various family policy models, and assesses Lithuania’s situation in this area. The article discusses the theory of the second demographic transition and overviews the ongoing rapid changes in the family and the birth rates. It analyses a set of factors influencing birth rates and discusses theoretical insights that reveal how changes in the gender system affect changes in the family and the birth rates. On the basis of theoretical ideas, statistical data and the results of several researches carried out in Lithuania, the article analyses the beginning of the transformation of the family, assesses changes in the family and the birth rates, analyses the factors determining these changes, and examines the evolution of attitudes towards marriage and procreation. The article analyses the policies of various countries in response to the extremely low birth rates and tests the effectiveness of family policy models. It argues that the resolution of the problem of low birth rates can be achieved if the family policy coordinates gender, employment and child care policies. Finally, the article assesses the contradictions of the Lithuanian family policy development, assesses public expectations regarding the modernisation of the policy of family support, and projects the likely effectiveness of the family policy in restoring the demographic balance.

ISBN9955531207
Mokslo sritisSociologija / Sociology
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/2313
Atnaujinta2020-09-16 16:37:00
Metrika Peržiūros: 2