Lietuvos gyventojų požiūriai į šeimos politiką Lietuvoje

LTŠeimos institutas, nepriklausomai nuo visuomenės raidos procesų, išlieka atskirų kultūrų ir visuomenių pagrindu. Todėl šeimos politika tampa svarbiu instrumentu užtikrinant šeimos gerovę. Priklausomai nuo konkrečių ekonominių, socialinių ir politinių sąlygų, šeimos politika ir jos formavimo priemonės skiriasi. Šiame straipsnyje dėmesys fokusuojamas į Lietuvos šeimos politiką ir jos vertinimus. Straipsnio tikslas – išanalizuoti, kaip Lietuvos gyventojai vertina šeimos politikos priemones. Uždaviniai: išanalizuoti šeimos sampratą, jos kaitą bei šeimos politikos priemones; ir atskleisti Lietuvos gyventojų požiūrius į šeimos politiką. Tyrimas atskleidė, jog Lietuvoje šeima išgyvena pokyčius, keičias požiūris į šeimą, vaikus ir šeiminę elgseną. Lietuvoje nėra atskiros institucijos, atsakingos už šeimos politikos vykdymą, neparengtas priemonių planas. Šeimos politikos priemonės Lietuvoje priimamos neapgalvotai, o šeimos politika apsiriboja tik minimalių priemonių taikymu. Taip pat atsiskleidė, jog Lietuvos gyventojai neigiamai vertina šeimos politiką. Neigiamas vertinimas vyrauja labiau tarp moterų nei vyrų, taip pat vyresnio amžiaus grupėse bei tarp asmenų, kurių šeimyniniai santykiai dalinai arba visiškai nutrūkę. Raktažodžiai: šeimos politika, šeimos kaita, šeimos politikos vertinimas, antrinių duomenų analizės metodas.

ENFamily Institute, regardless of the development of society, remains basis of cultures and societies. Therefore, the family policy is an important instrument in ensuring the welfare of the family. Depending on the specific economic, social and political conditions, family policy and its formation differ. In this article, the focus is given to the Lithuanian family policy and its evaluations. The aim of the article is to analyze public attitudes towards family policy in Lithuania. Objectives: to analyze the concept of the family and family policies. Also it uncovers the Lithuanian population approaches to family policy. The study revealed that in Lithuania family was going through changing attitudes to the family, children and family behaviour. Lithuania does not have either separate institution responsible for family policy implementation or set of tools plan. Family policies in Lithuania adopted lightly, and family policy is limited to the minimum measures. It also revealed that the Lithuanian population negatively values family policy. The negative assessment prevails more among women than men, also in older age groups and among individuals with a family relationship partly or completely broken.