Prūsų ir lietuvių turto dievybės : nuo Pilnyčio iki Skalsos

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėPrūsų ir lietuvių turto dievybės : nuo Pilnyčio iki Skalsos
Kita antraštėPrussian and Lithuanian Property Deities: from Pilnytis to Skalsa
AutoriaiBalsys, Rimantas
LeidinyjeTiltai. Priedas . 2006, Nr. 32, p. 24-40. Lietuviai ir lietuvininkai. Etninė kultūra. 5
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTPrūsų ir lietuvių dievai; Turto dievybės
ENPrussian and Lithuanian gods; The gods of property
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje, remiantis XVI-XVII a. rašytinais šaltinais, bei XIX-XX a. tyrinėtojų (D. Poškos, S. Stanevičiaus, T. Narbuto, J. Balio, P. Dundulienės, V. Ivanovo, V. Toporovo, G. Beresnevičiaus, D. Vaitkevičienės) darbais, pasitelkus folkloro, kalbos, archeologijos, istorijos ir kitokius lietuvių bei prūsų šaltinius analizuojama su turto gausinimu susijusių prūsų bei lietuvių dievybių (Pilnyčio/Pilvyčio, Datono, Skalsos) ir jų vardų kilmė; funkcijų pobūdis, regioninė priklausomybė, jiems priskiriamos apeigos, galimas jų santykis su kitų tautų dievais ir deivėmis bei su krikščioniškąja tradicija. Prieita prie išvadų: 1. Pilnytis / Pilvytis laikytinas prūsų (Sembos sūduvių) javų derlumo, gausinimo dievu, kurio garbei apeigos dar atliekamos XVI a. pirmojoje pusėje. 2. J. Lasickio minimas dataną siūloma skaityti kaip duotoją ir laikyti eufemizmu, kuriuo galėjo būti įvardintas tiek ikikriškčioniškasis, tiek jau ir krikščioniškasis Dievas. 3. M. Pretorijaus XVII a. pabaigoje aprašyta ir visiems lietuvininkams bei lietuviams priskirtina deivė Skalsa gimininga prūsų Pilnyčiui / Pilvyčiui. XVII a. greta Skalsai pagarbinti skirtų švenčių, regime ir apeigų, kur gausa, nauda išlaikoma, sukuriama tais pačiais prosenoviniais apeiginiais veiksmais, bet jau kreipiantis į krikščioniškąjį Dievą. 4. XIX a. pab. – XX a. pr. skalsa užtikrinama jau krikščionybės sankcionuotais būdais kreipiantis į krikščioniškąjį Dievą arba šventuosius globėjus. [Iš leidinio]

ENThe article, referring to written sources of the 16th – 17th centuries and works of researchers of the 19th – 20th centuries (D. Poška, S. Stanevičius, T. Narbutas, J. Balys, P. Dundulienė, V. Ivanovas, V. Toporovas, G. Beresnevičius, D. Vaitkevičienė), as well as folklore, linguistic, archaeological, historic and other Prussian and Lithuanian sources, analyses the origin of Prussian and Lithuanian deities (Pilnytis/Pilvytis, Datonas, Skalsa) related to amplification of property, as well as the origin of their names; type of functions, regional belonging, ceremonies attributable to them, their possible relationship with gods and goddesses of other nations and the Christian tradition. The following conclusions were made: 1. Pilnytis/Pilvytis is to be regarded a Prussian (Semba Sudovians) grain crop fertility, abundance god, ceremonies to worship whom were still performed in the first half of the 16th century. 2. It is suggested to read datanas mentioned by J. Lasickis as duotojas and to regard it as an euphemism that could be used to name both a pre-Christian and the Christian God. 3. Goddess Skalsa described by M. Pretorijus at the end of the 17th century and attributable to all the Prussian Lithuanians (Lietuvininkai) and Lithuanians is related to the Prussian Pilnytis/Pilvytis. In the 17th century, beside festivals to worship Skalsa, we can see ceremonies where abundance and benefit are maintained and created by the same archaic rituals but already addressing the Christian God. 4. At the end of the 19th century – the beginning of the 20th century abundance and sufficiency were secured already by methods sanctioned by Christianity, addressing the Christian God or patron saints. [From the publication]

ISSN1648-3979
Mokslo sritis
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/5291
Atnaujinta2018-12-17 11:47:28
Metrika Peržiūros: 2