Trijų karalių šventė Vilniuje: ištakos ir raida XX–XXI a. pradžioje
LTStraipsnyje, remiantis teologine, etnologine bei istorine literatūra, etnografinių lauko tyrimų medžiaga, nagrinėjamos Trijų karalių šventės Vilniuje ištakos, persirengėlių vaikštynių pokyčiai XX a. ir XXI a. pradžioje. Trijų karalių šventimo ankstyvaisiais krikščionybės metais pagrindas buvo liturginis. Jau viduramžiais šventė švenčiama miestuose, kaimuose vykdavo persirengėlių vaikštynės. Ikisovietinio Vilniaus tradicinių persirengėlių grupių veiksmų, apeigų ir papročių analizė liudija liaudiško pamaldumo kontekste gyvavusias artimas kaimui persirengėlių grupių vaikštynes mieste. Sovietinėje Lietuvoje nutrūkusios tradicijos atgimimas teatralizuota Trijų karalių eisena senamiestyje ir atsisveikinimo su kalėdine eglute akcija leidžia kalbėti ne apie transformuotą, bet atkurtą tradiciją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Trys karaliai; Liaudiškas pamaldumas; Vaikštynės; Persirengėliai; Apeigos; Papročiai; Kalėdinė eglutė; Vilnius; Three Kings; Folk piety; Outdoors fete; Maskers; Ritual; Customs; Christmas tree.
ENThe article sets out to analyse the feast of Epiphany (Three Kings’ Day) held on 6 January in Vilnius in the twentieth century and the early twenty-first century. In many parts of the world, the first holiday after the celebration of the New Year is Epiphany celebrated on 6 January. The Catholics call this celebration the Feast of the Three Kings, and it goes back to the roots of the New Testament texts. The solemn commemoration of the celebration of Epiphany in Lithuania came from medieval European cities. The mummers of the first decades of the twentieth century were present in the context of Polish religious culture in Vilnius. Due to the ethnic composition of the urban population, Lithuanian groups were rare. According to Maria Znamierowska-Prüfferowa, groups of young people dressed as Kings moved from the suburbs of Vilnius to the centre on the eve of the Feast of the Three Kings. During the Soviet period of 1940 to 1990, church activities outside the territories of churches were banned. The reborn processions of the Three Kings in the city represent a new turn in the development of this feast in post-Soviet times. After the collapse of the Soviet system, the procession of the Three Kings was organised by the actors of the Old Town Theatre in Vilnius, whose activities were linked to the Old Town.The renewed Three Kings’ Day concentrates on an afternoon walk of the Kings in the central street of the former historic Old Town from the Gates of Dawn to Vilnius Cathedral. In the procession, the Three Kings are accompanied by an angel carrying the star at the front of the procession, other angels, and mummers of livestock walking along. Thus, the procession itself preserves the Biblical image of the characters and the content of the rites. At the end of twentieth century, transformations of the Christmas season customs took place so the sense of undressing Christmas trees and the symbolic farewell to them became part of the Feast of the Three Kings as the end of the Christmas season. Thus, city processions as a symbol of the end of the Christmas season in modern-day Vilnius life were revived during post-Soviet times. [From the publication]
- Dienoraštis, 1920-1957 / Pranas Bieliauskas. Vilnius : Homo liber, 2012. 702 p., [4] iliustr. lap.
- Ethnic and confessional aspects of a holiday in the city of Vilnius / Žilvytis Šaknys. Tradition and transformation / editors: Guzel Stolyarova, Irina Sedakova, Nina Vlaskina. Kazan ; Moscow : T8, 2016. P. 258-70.
- Feast of the assumption of the Virgin Mary (Žolinė) in the ethnoconfessionally mixed environment of modern Vilnius / Jonas Mardosa. Tradition and transformation / editors: Guzel Stolyarova, Irina Sedakova, Nina Vlaskina. Kazan ; Moscow : T8, 2016. P. 53-66.
- Ikikrikščioniškosios kultūros interpretacijos Lietuvos etnologijoje / Jonas Mardosa. Lietuvos etnologija. 2001, 1 (10), p. 119-144.
- Įvadas į religijos etnologiją, liaudies religiją ir liaudiškąjį pamaldumą: paradigmų ir tyrimo turinio klausimai / Jonas Mardosa. Lietuvos etnologija. 2012, 12 (21), p. 9-29.
- Lietuvių žiemos šventės : bendruomenės kalendorinio ciklo apeigos XIX a. pab. - XX a. pr. / Arūnas Vaicekauskas. Kaunas : VDU leidykla, 2005. 192 p.
- Ritualiniai metai šiuolaikinėje Lietuvoje: miesto ir kaimo perspektyvos / Žilvytis Šaknys. Šventės šiuolaikiniame mieste / sudarytojas Jonas Mardosa. Vilnius: Edukologija, 2013. P. 100-109.
- Šventės mieste: keletas kūrimo ir funkcionavimo problemų / Jonas Mardosa. Šventės šiuolaikiniame mieste / sudarytojas Jonas Mardosa. Vilnius: Edukologija, 2013. P. 52-60.
- Šventės šiuolaikinėje vilniečių šeimoje / Rasa Paukštytė-Šaknienė, Jonas Mardosa, Žilvytis Šaknys, Irma Šidiškienė. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2016. 372 p.
- Tautos metai / Libertas Klimka. Vilnius : Etninės kultūros globos taryba, 2008. 375 p.
- Tradicija šiuolaikinių kalendorinių ir gyvenimo ciklo švenčių kontekste / Rasa Paukštytė-Šaknienė. Res humanitariae. 2013, t. 14, p. 303-322.
- Tradicijos sampratos šiuolaikinėje Lietuvoje / Rasa Paukštytė-Šaknienė. Lituanistica. 2012, Nr. 2, p. 206-217.
- Vilniaus šventės ir pramogos XX a. pradžioje / Laima Laučkaitė. Imperinis Vilnius (1795-1918): kultūros riboženkliai ir vietinės tapatybės / sudarytoja Alma Lapinskienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009. P. 134-150.
- XVII a. Lietuvos jėzuitų muzikinės kultūros bruožai / Jūratė Trilupaitienė. Jėzuitai Lietuvoje (1608-2008): gyvenimas, veikla, paveldas / sudarytoja Neringa Markauskaitė ; mokslinis redaktorius Liudas Jovaiša. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2012. P. 53-64.
