XXI a. blukvilkiai: archajinės apeigos ir šiuolaikiniai miesto tapatumai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
XXI a. blukvilkiai: archajinės apeigos ir šiuolaikiniai miesto tapatumai
Alternative Title:
Blukis-draggers: archaic rituals and modern urban identities
In the Journal:
Liaudies kultūra. 2015, Nr. 6, p. 62-68
Keywords:
LT
Kalėdos; Ritualinė simbolika; Tradicijos gaivinimas; Trinka.
EN
Christmas; Christmas log (trinka); Log; Reviving a tradition; Ritual symbolism; Symbolic perception of rituals; Traditional revival.
Summary / Abstract:

LTBaigiantis kalendoriniams metams Vilniaus, o kartais ir kitų didesnių miestų gatvėse ir aikštėse galima išvysti įdomų šventinį reginį – pulkelio miestiečių deginamą didelį išpuoštą kelmą ar į krūvą suverstus kelis kelmus – Kalėdų trinkas. Viešojoje erdvėje šias į miestą perkeltas žemdirbiškosios kultūros apeigas renginių organizatoriai ar juos cituojanti žiniasklaida dažnai interpretuoja kaip simbolinį praeitų metų blogio sunaikinimą. O ką žinome apie Kalėdų trinkos naikinimo apeigą iš pirminių šaltinių? Kaip plačiai ji buvo paplitusi? Į trinkos deginimo apeigą mokslininkai atkreipė dėmesį dar XIX a., tad šia tema rašyta tikrai daug, tiek pristatant Europos tautų Kalėdų laikotarpio papročius, tiek tiriant archajinę pasaulėžiūrą ir religiją. Tarkim, Franciskas Kuiperis (Franciscus Kuiper), Viačeslavas Ivanovas, Vladimiras Toporovas ir Norbertas Vėlius trinkos naikinimą siejo su indoeuropiečių mitu apie griausmavaldžio bei jo chtoniškojo priešininko kovą ir senaisiais Naujųjų metų ritualais (Vėlius 1989: 9). Nikolajus Tolstojus pateikė lyginamąją lietuvių, latvių, ukrainiečių ir serbų trinkos tampymo ir naikinimo papročio analizę (Tolstojus 1987: 46–48). Itin gausi lyginamoji medžiaga paskelbta Rusijos mokslų akademijos inicijuoto keturtomio, skirto Europos tautų kalendoriniams papročiams, pirmajame tome (Kalendoriniai papročiai 1973: 353). Nemažai dėmesio Kalėdų ir Užgavėnių trinkoms skyręs ir šio straipsnio autorius (Vaicekauskas 2005: 192).Esama pačių įvairiausių šios apeigos interpretacijų: tiek autentiškos etnografinės informacijos, tiek liaudiškojo ar nuo jo nedaug tenutolusio šiuolaikinio etimologizavimo, tiek ir mokslinių hipotezių. Šį kartą rūpės išsiaiškinti, kodėl gaivinant tradicinės kultūros reiškinius dažnai pasirenkamos nepagrįstos ar apskritai šiuolaikinio mokslo teiginiams prieštaraujančios šventinių apeigų simbolikos interpretacijos. [Iš leidinio]

ENThe article is dedicated to the issue of the symbolic perception of peasant culture rituals transposed to the urban environment. The research object is the ritual of burning the Christmas log (trinka). What do we know about the ritual of destroying the Christmas log? What are the primary sources, how widespread was it, what could its ritual roles be? How is the Christmas log perceived today? Scientists have taken note of this ritual as far back as in the 19th c.; therefore, there are many scientific works were in one aspect or another the Christmas log is mentioned and examined. In essence, almost all authors, having written about the Christmas season traditions of European nations, have discussed also the topic of the Christmas log. [From the publication]

ISSN:
0236-0551
Related Publications:
Lietuvių žiemos šventės : bendruomenės kalendorinio ciklo apeigos XIX a. pab. - XX a. pr. / Arūnas Vaicekauskas. Kaunas : VDU leidykla, 2005. 192 p.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/67378
Updated:
2020-02-26 14:01:39
Metrics:
Views: 6    Downloads: 1
Export: