Sūduvos kunigaikščių Skomantų ir Durbės mūšio nugalėtojo Almeno sąjunga

Direct Link:
Collection:
Sklaidos publikacijos / Dissemination publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Sūduvos kunigaikščių Skomantų ir Durbės mūšio nugalėtojo Almeno sąjunga
Alternative Title:
Union of the Sudovian dukes Skomantai with Almen - the winner of Durbė battle
In the Journal:
Terra Jatwezenorum [Jotvingių kraštas: jotvingių krašto istorijos paveldo metraštis]. 2023, 15, 1, p. 34-67, 305-306, 316-317
Keywords:
LT
Bajorai. Didikai. Valdovai / Gentry. Nobles. Kings; Piliakalniai / Hilforts; Skomantas; Alminas (Almenas); 13 amžius.
Summary / Abstract:

LT1260 m. yra ypatingi žemaičių, prūsų, sūduvių ir lietuvių istorijoje. Durbės mūšio pergalė žymėjo didelį lūžį, prasidėjo Didysis prūsų sukilimas (1260–1274 m.). Vokiečių ordino politika Lietuvos karalystės – Mindaugo Lietuvos – atžvilgiu buvo veidmainiška – ordinas oficialiai deklaravo krikščionišką meilę, o savo veiksmais ją silpnino, siekė užvaldyti visą Lietuvą ir sukurti galingą Teutonų ordino valstybę. Turimi istorijos šaltiniai gana skurdūs, apipinti ideologinėmis nuostatomis, o Lietuvos istorijoje pateikiamuose Durbės mūšio aprašymuose pasigendama gilesnių įžvalgų, lėmusių žemaičių pergales. Jas lėmė žemaičių kovų ir ištvermės pamatiniai dvasiniai ir materialūs stimulai, jų žymūs kunigaikščiai, sugebėję sudėtingomis tų laikų aplinkybėmis perduoti savo dvasines vertybes – gebėjimus ir ištikimybę tėvų žemei, Almenui (Alminui), Vykinto sūnui arba giminaičiui Treniotai, Lengvenio pusbroliui ir šimtams nežinomų įvairaus rango karių, pilių, tarp jų ir Skomantų, vadams, bendruomenių žemių kunigaikščiams, bet svarbiausia – tūkstančiams karių ir juos į žūtbūtinę kovą laiminančioms motinoms ir sesėms. Šiame dvasiniame lauke iš galindų-sūduvių, kuršių-žemaičių ir rytų lietuvių substrato lydėsi ir kovų žaizdre gimė karinga lietuvių tauta su savo vadais. Kitaip ir būti negalėjo – mes išlikome, nes buvo išsaugotas etnosas, kiekvienos tautos pagrindas. [Iš teksto, p. 63]

ENThe formation of the hillfort structure in the Sudovia region began in the 1st century BC and was determined by the natural conditions. Most of the hillforts were located on the foothills of the Sudovia upland in the areas near streams, lakes and the upper terraces of the Nemunas and Šešupė rivers. Gradually over time, distinct group territorial structures of hillforts were formed, which provide information on the emerging social structures. Hillforts are the true chroniclers of our land because many of them have been standing on our land for more than 2000 years and there is substantial amount of archaeological material about them. Unfortunately, the information is only about hillforts located in the territory of Lithuania. There is very little known about Baltic hillforts in the territory of Poland. We can only name hillforts closer to the Polish-Lithuanian state border, without more extensive materials and analyses of them. The Sudovian ethnicity which created an important part of Sudovian-Galindian culture in the development of the Lithuanian nation survived in a small patch of land in the present-day Sudovia. It contains our historical and cultural heritage with its hillforts and burial sites. We, the present-day Sudovians, would fail to give sacred thanks to our tribesmen, if we did not remember the dukes Skomantai, leaders of Sudovia and the land of Kimenava. It is agreed that Skomantas was the duke of Sudovia, but the article explains why he is also named the duke of the land of Kimenava. [From the publication]

ISSN:
2080-7589
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/107228
Updated:
2024-04-19 13:58:48
Metrics:
Views: 4
Export: