Lietuvos architektūros istorija. 3. Nuo XIX a. II-ojo dešimtmečio iki 1918 m

• Lagunavičius, Alfonsas
• Lukšionytė-Tolvaišienė, Nijolė

LTLeidinyje pateikta romantizmo, istorizmo ir moderno architektūros sklaida Lietuvoje. Nagrinėjamos romantizmo (1830-1860 m.) meninės tendencijos bažnyčių ir dvarų architektūroje; istorizmo laikotarpio (1860-1900 m.) miestų architektūra (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, apskričių centrų) bei sakraliniai ir dvarų pastatai; apžvelgtos XX a. pradžios kryptys ir charakteringi jų pavyzdžiai.

• Bajoras tampa miestiečiu. Paskutiniojo Vilniaus prezidento Antano Tyzenhauzo nauji namai Vilniuje. Acta Academiae Artium Vilnensis 2024, t. 113, Amžiaus samprata ir raiška kultūroje, p. 333-359.
• Buitinių patogumų pokyčiai Vilniaus pirklių namuose XIX a. antrojoje pusėje. Lituanistica. 2015, Nr. 4, p. 239-253.
• Buvusios žydų amatų mokyklos Islandijos gatvėje nr. 3 istorinės raidos apžvalga. Kultūros paminklai. 2013, 17, p. 82-89.
• Cultures of interruptions. Art history in the Baltic states: Estonia, Latvia and Lithuania.. Art history and visual studies in Europe: transnational discourses and national frameworks. Leiden ; Boston: Brill, 2012. P. 247-274.
• Édouard André i jego realizacje ogrodowe w Polsce i na Litwie. Rocznik Historii Sztuki. 2009, 34, p. 199-237.
• Epochos permainų atspindžiai Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios XX a. pr. dekore. Meno istorijos studijos 2022, t. 12, p. 55-106.
• Istoriniai Lietuvos architektūros paveldo interjerai: istorija, tvarkyba, vertinimas. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2014. 567 p.
• Iš Plungės šv. Jono krikštytojo bažnyčios projektavimo istorijos. Kultūros paminklai. 2021, 25, p. 136-149.
• Ištuštėjantis miestas: dačios XIX a. pabaigos - XX a. pradžios vilniečių gyvenime. Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius. 2. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. P. 169-196.
• Kapinės už miesto, miške: katalikų laidojimo kraštovaizdžiai XIX a. Vilniuje.. Vilnius : Lapas, 2023. 343 p.
• Kaunas architecture in wood. Lituanus. 2013, vol. 59, no. 1, p. 35-53, 88.
• Kauno šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika. Kaunas : Kauno arkivyskupijos muziejus, 2008. 168 p.
• Krikštonių Kristaus Karaliaus bažnyčia: kunigo Jono Reitelaičio architektūros palikimas. Soter. 2010, 33 (61), p. 197-226.
• Laukuvos šv. Kryžiaus atradimo bažnyčios pamatų stiprinimo darbai. Kultūros paminklai. 2003, 10, p. 195-203.
• Lietuvos bažnytkaimių kraštovaizdinė reikšmė. Lietuvos kraštovaizdžio vizija. Kaunas: Technologija, 2005. P. 79-82.
• Lietuvos dailės pasakojimas po trisdešimties metų. Acta Academiae Artium Vilnensis 2022, t. 107, Kaip pasakoti apie meną? Dailės istorija, kritika, tekstai ir pasakojimai Lietuvoje, p. 16-56.
• Lietuvos meno ir kultūros paveldo tapatumo tyrimai. Vytauto Didžiojo universiteto mokslo klasteriai. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2012. P. 47-60.
• Medinė architektūra istoriniame priemiestyje. Vilniaus Užupio autentiškumas. Urbanistika ir architektūra. 2002, t. 26, Nr. 1, p. 11-17.
• Menotyros studijos ir institucijos Lietuvoje po 1990-ųjų metų (1990–2010). Meno istorija ir kritika. 2011, 7, p. 128-135.
• Miestų medinės architektūros išsaugojimo galimybės. Urbanistika ir architektūra. 2011, t. 35, Nr. 2, p. 129-140.
• Moderno ornamentinis dekoras Vilniaus gyvenamųjų namų interjeruose: idėjų sklaida ir ornamentų pavyzdžiai. Ornamentas: XVI-XX a. I pusės paveldo tyrimai. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014. P. 323-378, 440-441.
• Moderno stiliaus kraštovaizdžio architektūra Lietuvoje ir Vilniaus Sereikiškių parko atkūrimo problema. Urbanistika ir architektūra. 2008, t. 32, Nr. 1, p. 5-16.
• Modernus miestas kaip socioekologinė struktūra: 1870–1914 metų Kauno miesto struktūros ir plėtros analizės bandymas. Istorija. 2018, Nr. 109, p. 48-76.
• National tendencies in Lithuanian interwar interior design (1918–1940). Załącznik kulturoznawczy. 2019, 6, p. 189-213.
• Neįgyvendintas Klaipėdos II katalikų bažnyčios projektas Smeltėje tarpukario laikotarpiu. Soter. 2013, 45 (73), p. 139-154.
• Neįgyvendinti architektūriniai projektai Lietuvoje: istorinė raida. Mokslas - Lietuvos ateitis. 2012, t. 4, Nr. 2, p. 188-196.
• Pamūšio bažnyčia. Linkuva. Kaunas : Žiemgalos leidykla, 2018. P. 755-760.
• Parkų meno raidos tendencijos Europoje ir Lietuvoje: romantizmas ir istorizmas. Urbanistika ir architektūra. 2010, t. 34, Nr. 1, p. 40-53.
• Prevalence of secession style décor elements in interiors of Lithuanian manor residences. Meno istorija ir kritika. 2019, 15, p. 21-35.
• Raseinių krašto dvarai.. Raseinių kraštas. Kaunas: Naujasis lankas, 2008. P. 105-168.
• Research into the sacral art of Lithuania: general trends and specific aspects. Acta historiae artium Balticae. 2005, 1, p. 26-38.
• Sintautų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios architektūros ir dailės apžvalga. Sintautai. D. 1. Vilnius: Versmė, 2013. P. 1278-1289.
• Sūduvos krašto teritorinė, socialinė sandara - esminiai bruožai X-XIII a. pirmojoje pusėje. Terra Jatwezenorum 2023, 15, 1, p. 7-33, 304-305, 315-316.
• Sūduvos kunigaikščių Skomantų ir Durbės mūšio nugalėtojo Almeno sąjunga. Terra Jatwezenorum 2023, 15, 1, p. 34-67, 305-306, 316-317.
• Šiaurės Lietuvos bažnyčios: Pašvitinys. Šiaudinė. Žiemgala. 2007, Nr. 2, p. 30-34.
• Švedų architekto Karlo Eduardo Strandmanno kūryba Žemaitijoje. Žemaičių žemė. 2007, Nr. 3, p. 29-35.
• The Effects of historical shifts on Trakų Vokė manor ensemble. Miestų želdynų formavimas 2012, Nr. 1 (9), p. 16-24.
• Vilniaus istorinių priemiesčių genezės, raidos ir vertybių ypatumai. Urbanistika ir architektūra. 2006, t. 30, Nr. 2, p. 78-86.
• Vilniaus Sereikiškių parkas: išlikimo drama. Kultūros barai. 2010, Nr. 9, p. 19-29.
• Visuomeninė aristokratės veikla XIX a. pab. - XX a. pr. Vilniuje: Klementinos Potockytės-Tiškevičienės atvejis. Acta Academiae Artium Vilnensis 2013, t. 68, Moteriškoji tapatybė ir dailė, p. 25-53.
• Vokiečių architekto F.A. Štiulerio projektas Žemaitijoje: šv. Mykolo arkangelo bažnyčia kunigaikščių Oginskių Rietave. Žemaičių žemė. 2008, Nr. 1, p. 16-18.
• Zakopanės stiliaus architektūra Vilniuje ir jo apylinkėse. Archiforma. 2008, Nr. 2, p. 49-61.
• Частное пространство как индикатор социально-экономических изменений в конц XIX века. Социальные группы и их влияние на развитие общества в XVI-XIX веках: сборник научных статей подготовлен на основе докладов участников международной конференции, состоявшейся в Институте истории Литвы 8-9 октября 2014 г. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. P. 343-362.