Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure Viduramžių Europoje (literatūrologinė istorinių šaltinių ir istoriografijos analizė)
- Recenzija leidinyje Kultūros barai. 2019. Nr. 5, p. 85-90
- Recenzija leidinyje Naujoji Romuva. 2019. Nr. 3, p. 91-94
LTLiteratūros kritiko, istoriko ir teoretiko, humanitarinių mokslų daktaro knyga skirta senovės Lietuvos valdovų (iki XV a. pradžios) istorinių titulų analizei. Atlikto tyrimo išvados griauna nusenusj mitą apie vienintelį Lietuvos karalių Mindaugą ir vos dešimtmetį (1253-1263 m.) egzistavusią Lietuvos karalystę. Stambi knygos apimtis yra nulemta tiriamos medžiagos masyvo tiek istoriniu, tiek geografiniu atžvilgiu praplečiant tyrimą už tradicinių Rytų Europos ribų į platesnį Šiaurės Europos arealą, apžvelgiant viduramžių karalysčių sistemas vadinamajame Circum Baltica regione. Literatūrologo požiūriu apžvelgiami įvairiakalbiai rašytiniai šaltiniai nuo V-VI a., kai Europoje etniniu pagrindu ėmė kurtis naujos tautinės karalystės, iki XV a. pirmųjų dešimtmečių, kuomet 1413 m. du karaliaus Gedimino (-1275-1341) anūkai - Jogaila ir Vytautas - oficialiai keliais sutarties aktais įvardino Lietuvos valstybę kaip Magnus Ducatus Lituaniae (Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė). Tradicinės pastangos atgaline tvarka taikyti XV a. pradžioje įteisintą titulą ankstesnei Lietuvos valstybei buvo ir tebėra atmestinos. Tyrimo išvados remiamos įvairiakalbių šaltinių (iki XV a.) analize. Literatūrologinis tyrimas yra vienakryptis, sukoncentruotas į valdovų titulų vartojimo tradiciją kiekviename lingvistiniame kanone.Lygiai tuo pačiu literatūrologijos požiūriu aptariamos ir naujųjų laikų istorikų interpretacijos. Lyginamoji literatūrologinė istorijos šaltinių ir jų istoriografinių interpretacijų analizė leidžia konstatuoti neįtikėtiną situaciją: Lietuvos valstybės ir jos valdovų titulai istoriniuose šaltiniuose dažniausiai prieštarauja Lietuvos istoriografijoje nuo seno vartojamų titulų tradicinei terminologijai, pasiskolintai iš vėlesniųjų slaviškų tekstų titulatūros. Veikale neapsiribojama įvairiomis kalbomis užfiksuotų Lietuvos valdovų titulų tyrimais ir pereinama į juridinio tyrimo pakopą, kur būtina aiškintis teisinius aukščiausios valdžios senovės Lietuvoje principus. Remiantis istorinių šaltinių duomenimis rekonstruojama dvejopa karališkos valdžios įteisinimo senovės Lietuvoje sistema tiek pagal plačiai žinomą katalikišką Apaštalų Sosto jurisdikciją (na der Christen wyse), tiek pagal senovinę paprotinės teisės sistemą (nach derheiden orden), paliudytą XIII a. vokiškuose šaltiniuose. Istoriniu požiūriu titulai karalius (rex) ir karalystė (regnum) atitinka anuometinius (iki XV a.) Vakarų Europos šaltinius ir lietuvių folklorinę tradiciją. Karališkų titulų atitiktis senovės lietuvių valdovų ir Lietuvos valstybės statusams de jure ir de facto atliepia Viduramžių Europos suverenių valdovų ir nepriklausomų valstybių statusus. [Anotacija knygoje]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos valstybė; Lietuvos Karalystė; Istoriografija; Šaltiniotyra; Titulatūra; Titulo pripažinimas; Karalius (titulas); Didysis kunigaikštis (titulas); Hierarchinė tvarka; Tekstų interpretacija; State of Lithuania; Lithuanian Kingdom; Historiography; Exploring of the sources; Variety of titles; Acknowledgement of title; King; Grand duke; Order of hierarchy; Interpretation of text.
- 1219 m. taikos sutartis tarp Lietuvos ir Volynės kunigaikščių: teksto interpretavimo problemos / Tomas Baranauskas. Istorija. 2019, Nr. 115, p. 4-27.
- Ar sulauksime karališkos dovanos? : artėjant Vilniaus 700 metų jubiliejui / Vaclovas Mikailionis. Kultūros barai. 2021, Nr. 5, p. 42-48.
- Lietuvos panteonas liko Karšuvoje / Antanas Gedvilas. Naujoji Romuva. 2019, Nr. 2, p. 48-55.
- Sūduvos krašto teritorinė, socialinė sandara - esminiai bruožai X-XIII a. pirmojoje pusėje / Kęstutis Subačius. Terra Jatwezenorum 2023, 15, 1, p. 7-33, 304-305, 315-316.
- Sūduvos kunigaikščių Skomantų ir Durbės mūšio nugalėtojo Almeno sąjunga / Kęstutis Subačius. Terra Jatwezenorum 2023, 15, 1, p. 34-67, 305-306, 316-317.
