Baltų mitologija. Senovės lietuvių deivės ir dievai

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Baltų mitologija. Senovės lietuvių deivės ir dievai
Alternative Title:
  • Baltic mythology. Gods and goddesses of ancient Lithuanians
  • Senovės lietuvių deivės ir dievai
Publication Data:
Vilnius : Lietuvių rašytojų sąjungos leidykla, [2002]
Pages:
163 p.
Keywords:
LT
Mitologija; Tautos kultūra; Gyvybė ir mirtis; Žemė; Indoeuropietiškos kilmės dievybės; Šventyklos; Pomirtinis gyvenimas
EN
Mythology; National culture; Life and death; Earth; Deities of indo-European origine; Temples; Posthumous life
Summary / Abstract:

LTSeniausias baltų mitologijos sluoksnis siekia Europos proistorės priešindoeuropinius laikus ir atspindi matricentrinę, matrilinearinę kultūrą. Tokios deivės kaip Laima, Ragana, Laumė, Žemyna ir joms giminingos kitos mitinės būtybės baltų žemėse paveldėtos iš vietinių gyventojų, iš ankstesnių negu 3-2,5 tūkstm. pr. m. e. laikų. Senosios Europos deivės nebuvo žmonos, mylimosios ar dukterys, kaip indoeuropietiškame, patriarchalinės kultūros panteone, bet motinos, karalienės, „ponios“, teikiančios gyvybę, gerovę, laimę ir nelaimę, sveikatą ir ligą, skiriančios gyvenimo trukmę ir mirties laiką. <...> Priešindoeuropietiškame dievų panteone vyriškieji dievai egzistuoja, bet tik kaip antriniai, jie nevaldo, nekuria, nekontroliuoja. <...> Senosios Europos kilmės deives suskirstysime į dvi pagrindines grupes pagal jų charakterio bruožus, funkcijas ir pasireiškimo sferas. Pirmajai (A) grupei skiriame deives, kurios viską žino, kuria, gimdo, gausina, bet taip pat marina, griauna, atima. Tai Laimos ir Laumės-Raganos sfera, apimantį būrį antraeilių mitinių būtybių. <...> Šios deivės gyvybinės energijos imasi iš vandens ir drėgmės – merių, šaltinių, upelių, balų, lietaus, drėgnos gimdos, urvų, akmenų. Tai lunarinė sfera; jos veikia pagal mėnulio fazių ritmą. Dažnai pasirodo po tris (trys Laimos, trys baltos viešnios arba kaip jauna deivė nimfa ir senė). Antrajai (B) grupei skirtinos chtoninės (žemės, augalijos) dievybės, alsuojančios žemės ritmu, susijusios su metų laikais. Pagrindinė šios grupės deivė – Žemyna, žemės derlingumo dievybė, Žemė-Motina. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

ENThe oldest layer of Baltic mythology reaches prehistory of Pre-Indo-Europeans and reflects matricentric and matrilinear culture. Such goddesses as Laima, Ragana, Žemyna and other related mythological divinities are inherited from local inhabitants, which lived earlier than 3,000 - 2,500 years B.C. Ancient European goddesses were not wives, mistresses or daughters as in Indo European pantheon of patriarchal culture, but mothers, queens, “ladies”, providing life, welfare, happiness and disaster, health and illness, aware of life duration and moment of death. <...> Masculine gods exist in Pre Indo-european pantheon but only as secondary, they are not involved in reigning, creation and control. <...> Goddesses of Ancient European origin may be subdivided into two groups according to their character features, functions and spheres of manifestation. The first (A) group is comprised of goddesses, who know everything, give birth, multiply and also mortify, destroy and deprives. This sphere of Laima and Laumė-Ragana, including a big amount of secondary divinities. <...> These goddesses take vital energy from water and dampness – seas, wells, rivers, swamps, rain, wet womb cages and stones. It is lunar sphere; they act following moon phases. Usually appears in threes (three Laimas, three white cherries or like young goddess nymph or crone). The second group (B) is comprised of chthonic divinities (soil, flora), breathing like rhythm of the Earth, regarding seasonal time. The main goddess of this group is Žemyna, goddess of productivity of the Earth, the Earth-Mother.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/11214
Updated:
2020-11-20 10:06:10
Metrics:
Views: 3