Mokymosi visą gyvenimą edukologinės dimensijos : disertacija

LTMokymosi visą gyvenimą idėjos įteisinimas traktuojamas kaip apsisprendimas demokratizuoti visuomenę, didinti investicijas, plėtoti švietimą, vieninteliu realiu apribojimu laikant tik prieinamų resursų ribas. Darbe pagrįstos Socialinės prielaidos įtakojančios mokymosi visą gyvenimą imperatyvą. Tai diktuoja neišvengiami globalizacijos, užimtumo darbo rinkoje, mokslo žinių ir informacinių technologijų plėtros, vaikų ir jaunimo ugdymo veiksniai. Tokiomis aplinkybėmis, kai iš vienos pusės, mokymasis visą gyvenimą yra neišvengiamas imperatyvas, “de facto” įteisintas strateginiais dokumentais, pagrįstas įvairiais moksliniais tyrimais ir apspręstas socialinių prielaidų, kyla būtinybė atskleisti edukologines dimensijas, jų raišką, ir tai įgalintų pagrįsti priemones ir sąlygas, skatinančias aktyvų sprendimų priėmimą, bendravimo gebėjimų tobulinimą, savarankiškų užduočių ir tikslų siekimą bei galimybes tai atnaujinti visą gyvenimą, o tuo pačiu užtikrintų institucijų bei individų sėkmę. Pagrindinės edukologinės dimensijos yra šios: mokymasis bendradarbiaujant; saugi emocinė ir fizinė mokymosi aplinka; mokinių individualūs skirtumai; patirtinis mokymasis. Darbe nuosekliai, empirinių tyrimų pagalba, atskleidžiamos edukologinės dimensijos. [Iš leidinio]

ENLegitimating of the idea of life-long learning is considered as determination to democratise the society, increase investments, and develop education, with limits of available resources seen as the only actual restriction. The work provides validation of the social preconditions, which influence the imperative of life-long learning. This is dictated by imminent factors of globalisation, employment, scientific know-how and development of information technologies, education of children and youth. Under circumstances when life-long learning is an imminent imperative legalized de facto in strategic documents, justified in various scientific research and decided by social preconditions, the need emerges to reveal educational dimensions and their expression, which would enable to justify measures and conditions, which promote active decision-making, improvement of communication capacities, aspiration for independent tasks and goals, as well as opportunities to renew life, at the same time ensuring success of institutions and individuals. The main educational dimensions are as follows: learning through cooperation; safe emotional and physical learning environment; individual differences of students; experimental learning. The work reveals educational dimensions with the help of empirical research.

• Adult education in the context of distance studies from the viewpoint of learners / Gitana Martinkienė. Spring University. Changing education in a changing society. 2007, 2, p. 170-178.
• Asmeninės karjeros plėtros ir mokymosi visą gyvenimą vadybiniai aspektai / Ramutė Kučinskienė. Tiltai. Priedas. 2002, Nr. 11, p. 75-81.
• Aukštojo mokslo institucijų valdymo mokslinių tyrimų tendencijos Lietuvoje / Ingrida Bartkutė, Linutė Kraujutaitytė. Viešoji politika ir administravimas. 2007, Nr. 20, p. 104-112.
• Bedarbių profesinis mokymas aukštojoje mokykloje : strateginis aspektas / Loreta Rupeikienė. Mokslas ir edukaciniai procesai. 2007, Nr. 1 (3), p. 49-76.
• Congruence of interests of different stakeholders of secondary school in the context of knowledge society / Antanas Bagdonas. Learning and development for innovation, networking and cohesion / Gerd-Bodo von Carlsburg, Palmira Juceviciene, Gediminas Merkys (eds.). Frankfurt am Main: Lang, 2005. P. 243-254.
• DT and student’s application to tertiary studies and implementation for LLL / Nin Bižys, Vida Žvinienė, Vaiva Zuzevičiūtė. Kalbų studijos. 2004, Nr. 6, p. 86-90.
• Ikimokyklinio ugdymo pedagogų nuomonė apie mokymą(si) ir jo reikšmę / Jurgita Smilgienė, Eglė Matienė, Ramona Žiauberytė. Mokytojų ugdymas. 2015, Nr. 25, p. 58-69.
• Learning, relearning, unlearning approaches to public administration English language for EU purposes teaching in Law University of Lithuania / Lora Tamošiūnienė. Tiltai. Priedas. 2004, Nr. 19, p. 149-153.
• Les Etudes continues des pedagogues comme espace de developpement de la competence professionnelle / Rūta Marija Andriekienė, Birutė Anužienė. Spring University. Changing education in a changing society. 2005, 1, p. 17-25.
• Lietuvos profesinio orientavimo edukologiniai ir psichologiniai pagrindai / Danguolė Beresnevičienė. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2003, Nr. 7, p. 10-23.
• Lietuvos suaugusiųjų švietimo naujovės: kontekstas ir patirtis / Giedra-Marija Linkaitytė. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2003, Nr. 6, p. 52-65.
• Nuotolinio mokymo(si) turinio projektavimo modelis : kokybės vertinimo dimensijos ir veiksniai / Rimantas Laužackas, Margarita Teresevičienė, Airina Volungevičienė. Acta paedagogica Vilnensia. 2009, t. 23, p. 9-20.
• Nuotolinis suaugusiųjų mokymas(is) mokymosi visą gyvenimą kontekste / Aušra Rutkienė, Elena Trepulė. Acta paedagogica Vilnensia. 2009, t. 23, p. 29-42.
• NVO veiklų, susijusių su neįgalių asmenų kooperavimosi galimybėmis, kryptingumas / Liuda Radzevičienė, Darius Gerulaitis, Benas Gudinavičius, Margarita Jurevičienė, Irmina Beneševičiūtė. Specialusis ugdymas. 2010, Nr. 2 (23), p. 56-67, 68-78 (anglų kalba).
• Pedagogikos ir andragogikos dermės problemos šiuolaikinėje edukologijoje / Rūta Marija Andriekienė. Mokytojų ugdymas. 2009, Nr. 12, p. 12-26.
• Rizikos grupių suaugusiųjų požiūris į mokymąsi / Elena Mickūnaitė. Acta paedagogica Vilnensia. 2008, t. 21, p. 149-159.
• Skaitmeninis teilorizmas ir jo sąveika su e. mokymusi / Gintaras Arbutavičius, Aušra Rutkienė. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2012, Nr. 22, p. 10-19.
• Social empowerment and participation of people with disabilities through NGO activities / Ingrida Baranauskienė, Darius Gerulaitis, Liuda Radzevičienė. Social welfare: interdisciplinary approach. 2011, Vol. 1(1), p. 15-26.
• Students' application and implementation of information and communication technologies to tertiary studies for lifelong learning / Vaiva Zuzevičiūtė, Vida Žvinienė, Nin Bižys. EISTA'05: the 3rd International Conference on Education and Information Systems: Technologies and Applications, July 14-17, 2005, Orlando, Florida, USA: Proceedings Vol. II. 2005. P. 314-318.
• Studentų mokymosi motyvacijos tyrimas Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje / Roma Aleknienė, Svetlana Toropovienė. Aukštųjų mokyklų vaidmuo visuomenėje: iššūkiai, tendencijos ir perspektyvos. 2021, 1 (9), p. 15-21.
• Studentų požiūris į mokymą (-si) aukštosiose mokyklose / Vaiva Zuzevičiūtė. Acta paedagogica Vilnensia. 2004, t. 13, p. 81-86.
• Suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklų (suaugusiųjų mokymo centrų) būklė Lietuvoje / Sandra Balevičienė, Edita Trečiokienė. Pedagogika. 2002, 63, p. 149-158.
• Suaugusiųjų mokymasis. Andragoninės veiklos perspektyva / Vaiva Zuzevičiūtė, Margarita Teresevičienė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2008. 218 p.
• Suaugusiųjų mokymas(is) užsienyje ir lietuvoje: problemos ir perspektyvos / Lidija Ušeckienė, Rima Ališauskienė, Rasa Pocevičienė. Mokytojų ugdymas. 2004, Nr. 3, p. 42-57.
• Suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą realizavimo strateginių orientyrų įžvalga ugdymo realybės lygmenų kontekste / Vilija Targamadzė, Lora Tamošiūnienė. Tiltai. Priedas. 2004, Nr. 18, p. 69-75.
• Tautos elito ugdymas universitetuose / Vytautas Šernas. Akademinė edukologija 1. Vilnius: Mokslotyros institutas, 2003. P. 8-24.
• Ūkininkų mokymo ir konsultavimo paslaugų vertinimo kriterijai / Rita Mičiulienė, Alma Palubinskaitė. Kultūra - Ugdymas - Visuomenė. 2010, Nr. 3, p. 71-78.
• Why the number of adult learners is not growing - attitudes of Lithuanian adults towards lifelong learning / Irena Zemaitaityte. Society. Integration. Education 2022, vol. 1, p. 857-864.