Dailė ir valstybė : dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918-1940

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Dailė ir valstybė: dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918-1940
Publication Data:
Kaunas : Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2003.
Pages:
303 p
Notes:
Bibliografija išnašose ir asmenvardžių rodyklė.
Contents:
Įžanga — Dailė ir valstybė — I. Dailės gyvenimo organizavimas — II. Dailininkai ir valstybė — III. Propaganda, reprezentacija ir dailė — IV. Lietuvos paveikslas ir oficialus dailės stilius — Muziejai ir dailės gyvenimas — I. Tautos muziejus: vizija ir tikrovė — II. Kultūros aktualijos ir muziejų veikla: amžininkų dailės kolekcijos — III. Bažnytinio meno muziejus — IV. Kultūros paveldo likimas — Dailės švietimas — I. Apie pirmuosius dailės švietimo židinius — II. Rūmai ant Ąžuolų kalno — III. Žinių ir diplomų į Europos šalis — IV. „Kokia Lietuvai reikalinga dailės mokykla?“ — IV. Dailės švietimas ir amatų ugdymo sąjūdis — V. Dailė mokyklose — Bažnyčia ir dailė — I. Bažnyčių statyba bei įranga: finansavimo šaltiniai — II. Bažnyčių statyba ir jų architektūrinis stilius — III. Dailė bažnyčiose — IV. Tarp klasikos idealo ir tautiškumo raiškos — V. Bažnytinės dailės atnaujinimo sąjūdis ir stiliaus problema — Pabaiga — Summary — Iliustracijų sąrašas — Santrumpos — Asmenvardžių rodyklė.
Keywords:
LT
20 amžius. 1918-1940; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Paulius Galaunė; Šiauliai. Šiaulių kraštas (Šiauliai region); Lietuva (Lithuania); Dailė / Art; Draugijos. Organizacijos / Societies. Organisations; Kultūros paveldas / Cultural heritage; Muziejai / Museums; Religinis menas / Religious art.
Reviews:
Recenzija leidinyje Kultūros barai. 2003, Nr. 12, p. 83-88
Summary / Abstract:

LTKalbant apie dailės ir valstybės santykį šiuolaikinėje Lietuvoje, vertėtų pastudijuoti sovietmečio palikimą, bet nemažiau svarbu atidžiau įsižiūrėti į tarpukario laikus. Juk daug ką esame paveldėję būtent iš tos epochos. Kyla klausimas, kaip vis dėlto funkcionavo dailė tarpukario Lietuvos gyvenime? Kokiais kriterijais vadovaudamasi dailininkų kūrinius vertino plačioji visuomenė, šalies politinis elitas, Bažnyčios hierarchai? Kodėl pripažinti Lietuvos modernistai nesibaidė nei architektūros dekoravimo, nei taikomosios dailės dirbinių projektavimo, kas ir kodėl laimėdavo dailės konkursus, kokią vietą norėjo užimti ir iš tiesų užėmė dailininkai socialinėje hierarchijoje? Kas pirko dailę, kas buvo jos užsakovai, kokie buvo dailės kūrėjų bei vartotojų santykiai? Kodėl atsirado muziejai, kaip augo jų dailės rinkiniai? Kokių tikslų siekta rengiant dailininkus, kaip skleistos dailės žinios visuomenėje? Monografijoje analizuojamas tarpukario Lietuvos dailės gyvenimas dailės funkcionavimo visuomenėje požiūriu. Pirmąsyk kompleksiškai aptarti dailės gyvenimo aspektai, susiję su valstybės augimo reikmėmis, šalies kultūros branda. Rašoma apie valstybės kultūros politiką, jos įtaką dailės gyvenimui, dailės švietimą, muziejinių dailės rinkinių raidą bei jų funkcijas, oficialaus meninio stiliaus pagrindus ir jo ypatumus, bažnytinę dailę, dailės taikymą valstybės propagandai, jos įvaizdžio formavimui. Leidinys iliustruotas dokumentinėmis nuotraukomis bei kūrinių reprodukcijomis, vaizdžiai papildančiomis tekstą. Didžioji dalis faktinės bei iliustracinės medžiagos skelbiama pirmą kartą.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Respublika; 1918-1940 metai; Dailė; Dailininkai; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Antanas Žmuidzinavičius; Petras Kalpokas; Paulius Galaunė; Muziejai; Bažnytinio meno muziejus; Kultūros paveldas; Bažnytinė dailė; Valstybės Archeologijos Komisija; Lietuvių Meno kūrėjų draugija; Lietuvos dailininkų sąjunga; Čiurlionio galerija; Karo muziejus; Žemaičių „Alkos“ muziejus; Šiaulių muziejus "Aušra"; The Republic of Lithuania; 1918-1940 period; Artists; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Antanas Žmuidzinavičius; Petras Kalpokas; Paulius Galaunė; Museums; The Association of Art Creators of Lithuania; The Lithuanian Artists Association; The cultural heritage; The Church art; The State Archaeological Commission; The Čiurlionis Gallery; The Samogitian museum „Alka"; The Museum „Aušra" in Šiauliai; The War Museum.

ENWhen speaking about the relation between art and the state in contemporary Lithuania, the Soviet heritage as well as the interwar period should be analysed, since we have inherited a lot from these epochs. Therefore, the question arises as to how was art functioning in the life of the interwar Lithuania. Which criteria did the general public, the national political elite and the church hierarchs use to evaluate artists' works? Why were the acknowledged Lithuania modernists not shy decorating architecture, designing articles of applied art? Who and why was winning art contests, and what place did artists want to occupy and what place did they occupy in the social hierarchy? Who bought art, and who were the clients? What were the relations between artists and consumers of art? Why did museums emerge and how did their collections grow? What was the aim when training artists and how was the artists knowledge spreading in society? The monograph analyses the life of art in the interwar Lithuania with regard to the functioning of art in society. It is the first complex work to discuss aspects of art life related to the needs of the growth of the state and the maturity of its culture. The monograph writes about the cultural policy, its impact on the life of art, artistic education, development of museum collections of art and their functions, the fundamentals of the official artistic style and its peculiarities, church art, application of art for the proposes of the state propaganda and formation of its image. The publication is illustrated with photographs and reproductions of works of art which supplement the text. The major part of the actual information and illustrations is published for the first time.

ISBN:
9955471069
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/38285
Updated:
2013-12-18 15:33:22
Metrics:
Views: 298
Export: