Telesforo Kulakausko talento įrodymai, arba ką nauja galima rasti tarpukario Lietuvos knygų lentynose

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Telesforo Kulakausko talento įrodymai, arba ką nauja galima rasti tarpukario Lietuvos knygų lentynose
Alternative Title:
Proofs of Telesforas Kulakauskas’ Talent or Some News From the Interwar Lithuanian Bookshelf
In the Journal:
Menotyra. 2006, Nr. 2 (43), p. 9-17
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Knygų dizainas; Knygų iliustracijos; Taikomoji grafika; Dailė, Lietuvos; Konstruktyvizmas; Modernizmas; Neoklasicizmas.
EN
Book illustration.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje kaip specifinis XX a. dailės tyrimų šaltinis nagrinėjama knygų grafika. Nors taikomosios grafikos paveldu vis labiau domisi dailės ir kultūros istorikai, dizaino teoretikai ir praktikai, tebevyrauja selektyvus, hierarchizuotas požiūris į jį. Visavertėmis grafikų kūrybos sritimis pripažinti estampai, bibliofilinio pobūdžio knygų apipavidalinimas, ekslibrisų kūryba, tuo tarpu dideliais tiražais leisti kūriniai – plakatai, žurnalinė grafika, reklama, pakuotės, blankai, masiniam vartotojui skirtų knygų viršeliai ir iliustracijos, jau nekalbant apie knygos dizainą, – vis dar laikomi menkesnės vertės darbais. Atitinkamai – ši grafikos paveldo dalis kol kas neįgijo ir visaverčio dailės istorijos šaltinio statuso. Šiame straipsnyje, pasitelkus vien taikomosios grafikos pavyzdžius, tiksliau – meniškai apipavidalintas knygas, svarstomas Telesforo Kulakausko vaidmuo 4-ojo dešimtmečio dailės scenoje, iškeliami palyginti mažai tyrinėtų, dailės mėgėjams beveik nežinomų autorių – Jono Juozo Burbos ir Jono Steponavičiaus – darbai, ženklinę naujų estetinių normų ir tendencijų įsitvirtinimą. Parodoma, koks vertingas XX a. I pusės dailės tyrimų šaltinis yra taikomoji grafika, kaip šios specifinės dailės srities išsamesnė analizė galėtų papildyti ir pakoreguoti svarstymus apie tarpukario Lietuvos meninės kultūros pobūdį, modernizmo tendencijas mene ir kasdienybėje, neoklasicizmo sklaidą ir vietinius ypatumus. Tyrimas taip pat siūlo keletą naujų argumentų samprotaujant apie dailininko visuomeninį statusą ir profesinės veiklos galimybes tarpukario Lietuvoje.

ENBook illustration as a specific source for the 20th c. art studies is recognized in Lithuanian art history, although such works of graphics art as posters, advertisings, periodicals and book design are still considered as second rank art works. As a consequence, this part of graphic art heritage is not yet regarded as a full-value source for art history. The role of several Lithuanian artists of the 1920s and 1930s is discussed by analysing the work in book design and illustration. The work of Telesforas Kulakauskas deserves particular interest. Works of Jonas Juozas Burba and Jonas Steponavičius whose names are hardly known to art-lovers are highlighted as benchmarks of the new aesthetical standards and tendencies. In this way it becomes evident that a more detailed analysis of graphic design could contribute to and upgrade considerations regarding the character of Lithuanian interwar artistic culture, ways of modernisation of art and everyday life, as well as the spread of Neoclassicism and Regionalism. The study offers also a series of new arguments regarding the artist’s social and professional status in interwar Lithuania. [From the publication]

ISSN:
1392-1002; 2424-4708
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/9765
Updated:
2018-12-20 23:11:31
Metrics:
Views: 26    Downloads: 2
Export: