Meno tautiškumas : lietuvių estetinė mintis ketvirtajame XX a. dešimtmetyje

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėMeno tautiškumas : lietuvių estetinė mintis ketvirtajame XX a. dešimtmetyje
Kita antraštėEthnicity of art: the Lithuanian aesthetical thought in the in the fourth the fourth decade of the 20th century
AutoriaiVeljataga, Pillė
ŠaltinisEstetikos ir meno filosofijos teritorijų kaita / sudarytojas Antanas Andrijauskas Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2006. P. 173-179.
Reikšminiai žodžiai
LTLietuvių estetika; Tautinis meno savitumas; Meno funkcijos
ENLithuanian aesthetics; Values; Criteria of artistic appreciation
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje siekiama išryškinti XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžioje meno tautinio savitumo problematikoje įvykusį pokytį: dėmesys sutelkiamas ne į meno kūrinio tautinio savitumo požymių paieškas, bet į meninių vertybių vaidmenį tautos kultūrėjimui. Aptariami meninio gyvenimo veiksniai, turėję įtakos tam, kad tautiškumo klausimas virstų klausimu apie tautos meną, t. y. svarstymais apie meno funkcionavimo sąlygas, visuomenės meninę kultūrą bei kitus ryšių tarp meno ir vartotojo aspektus. Išnagrinėjus ketvirtajame dešimtmetyje susiklosčiusį meno tautinio savitumo problemos formulavimą prieinama išvadų, kad normatyvinė tautiškumo samprata užleido vietą pažiūroms, nebesuponuojančioms tautiškumo / modernumo kaip sava ir svetima priešpriešos. Nebesuteikiant lietuviškumo prerogatyvos vienai kuriai srovei, krypčiai, įteisinama įvairiakryptė lietuvių meno raida. [Iš leidinio]

ENThe article attempts to emphasise a shift that took place in the beginning of the fourth decade of the 20th-century in the problems of the ethnicity of art: the attention was paid not so much to the search of cultural ethnical peculiarities of art, but to the role of artistic values for the development of culture in the nation. The article discusses the factors of artistic life, affecting the issue of ethnicity becoming the issue of national art, i.e. considerations about the conditions of art functioning, public artistic culture and other aspects of relations between the art and the user. After analysing the formulation of the national specifics of art that developed in the fourth decade, the conclusion is made that the normative definition of ethnicity succumbed to the viewpoints no longer presupposing the ethnicity /modernity as a contraposition of the own and the alien. Without giving the prerogative of the Lithuanianess to any trend or tendency, the multidirectional development of the Lithuanian art was validated.

ISBN9986638720
Mokslo sritisFilosofija / Philosophy
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/5688
Atnaujinta2020-09-17 11:26:12
Metrika Peržiūros: 1