Teatras ir miestas : modernumo inscenizavimo patirtys
LTŠiame straipsnyje tyrinėjama kultūros reiškinių įtaka miesto visuomenei. Tokio tipo sąveikos pavyzdys - aktyvus teatro dalyvavimas lietuvių visuomenės modernėjimo procesuose trečiajame-ketvirtajame XX amžiaus dešimtmečiuose. Šiame intensyvios kaitos laikotarpyje Lietuva „aliarmuojančiu tempu“ matavosi kertinius modernios visuomenės pavidalus, o visuomenė siekė tapti „tikrai europietiška“. Teatras, kinematografas, o taip pat ir didėjantis išvykstančio bei atvykstančio turizmo srautas naujiesiems tarpukario miestiečiams tapo savotišku kompasu po viliojantį „europietiško“ gyvenimo būdo, elgesio bei išvaizdos žemyną. Todėl šio straipsnio tikslas - apžvelgti tarpukario teatro ir Kauno visuomenės abipusio poveikio dinamiką, kur laikotarpio pradžioje scena tiekė miestietiško įmantrumo pamokas, o pabaigoje - šlovino bukolišką paprastumą. Toks judesys primena „autoritarinio reflekso“ (Ronald Inglehart) fenomeną, kuomet istorinės kaitos aplinkybėse atsidūrusiose visuomenėse išryškėja nesaugumo sindromas bei stiprus nuspėjamumo troškimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Inscenizacija; Miesto kultūra; Modernumas; Modernumas, inscenizacija; Teatras; Visuomenė; Įvaizdis; City culture; Image; Modernity; Society; Staging; Staging, city culture; Theater; Theatre.
ENIn 1918 Lithuania reemerged on European map as an independent state after more than a century of absence. During intense 1920s and 1930s the country had to speed up to adapt key features of modernity whereas the society was eager of becoming 'truly European'. Theatre together with the cinema and increase of incoming as well as outgoing foreign travel served for freshly made Lithuanian urbanites as a tool helping to produce a new modern identity and to navigate through sophistication of European mode of conduct, appearance and a life style. The aim of the article is firstly, to explore the interconnection between stage images and 'the front' (Erving Goffman) of modern identity; secondly, to survey an emanation of 'the authoritarian reflex' (Ronald Inglehart), which possibly appeared in interwar Lithuanian theatre development. As a main source for inquiry the stage settings for Kaunas State Theatre performances presented between 1920 and 1940 are chosen. In the course of the period they reveal a curious pattern of inclination firstly towards exposing images of urban sophistication and lastly towards celebration of rural simplicity. [From the publication]
- Dailė ir valstybė : dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918-1940 / Giedrė Jankevičiūtė. Kaunas : Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2003. 303 p.
- Kodėl moterys privalo būti gražios? : Moteriškumo sampratos kaitos atspindžiai Lietuvos tarpukario spaudoje / Kristina Lotužytė. Menotyra. 2003, Nr. 2 (31), p. 61-66.
- Lietuvių teatro istorija. Kn. 1, 1929-1935 / sudarytoja Audronė Girdzijauskaitė. Vilnius : Gervelė, 2000. 455 p.
- Literatūrinio modernizmo preliudai XIX-XX amžių sandūros Vilniuje : interjero kultūra ir privačiojo estetizmo tekstai / Mindaugas Kvietkauskas. Literatūra. 2006, t. 48 (1), p. 26-43.
