"Nacionalizmo", "tautiškumo", "tautos" terminų samprata akademiniuose Lietuvos autorių darbuose

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
"Nacionalizmo", "tautiškumo", "tautos" terminų samprata akademiniuose Lietuvos autorių darbuose
Alternative Title:
Reflections of nationalism, nationality and nation in Lithuania
Keywords:
LT
Akademinis darbas; Apibrėžimai; Lietuva; Lietuvos akademikų darbai; Nacionalizmas; Tauta; Tauti6kumas; Tautiškumas
EN
Academic work; Definitions; Etnicity; Ideas of Lithuanian academics; Lithuania; Nation; Nationalism; Nationality
Summary / Abstract:

LTĮ klausimus, kas yra nacionalizmas arba kas yra tauta, atsakoma skirtingai. Tad šis straipsnis skirtas nacionalizmo, tautiškumo ir tautos terminų aptarimui. Tyrimas atskleidžia, kad nacionalizmo terminas šiuolaikine prasme tarpukario Lietuvoje beveik nebuvo vartojamas, apie reiškinį, kurį dabartiniai teoretikai vadina nacionalizmu, tuo laikotarpiu buvo nemažai rašoma, tačiau jis buvo kitaip įvardijamas (dažniausiai – kaip tautiškumas) arba jis buvo lyginamas su itališkuoju arba vokiškuoju fašizmu, kartais – rusiškuoju bolševizmu. Toks požiūris nebūdingas išskirtinai Lietuvai – panašių nacionalizmo vertinimų galima aptikti ir kitose to meto Europos šalyse. Tautos sąvoka daugelio autorių apibrėžiama panašiai, gal kiek įvairuoja skirtingų autorių pateikti tautą formuojantys faktoriai, ją nusakantys požymiai bei požiūris į lietuvių tautos paskirtį. Praktiškai visi autoriai laikosi principo „žmogus–tauta–žmonija“, visi sutinka, kad kultūrą kuria atskiras individas, bet jį formuoja tauta, kuriai jis priklauso, o tai, kas sukuriama tautoje, priklauso visai žmonijai, tai praturtina žmonijos kultūrą. Beveik visi autoriai teigia, kad tauta susiformuoja dėl prigimtinių savybių ir laisvo jos narių apsisprendimo vienytis, t. y. solidarumo jausmo. Visi pabrėžia bendros istorinės praeities svarbą, kalbai skiriama nemaža reikšmė, tačiau ji nesuabsoliutinama. Tautybė, beveik visų autorių manymu, yra paveldima, gimdamas žmogus ją paveldi iš savo tėvų, laisvas tautybės pasirinkimas vertinamas kaip neigiamas reiškinys ir įvardijamas kaip nutautėjimas.

ENThe article discusses the definitions of nation, nationality and nationalism in Lithuania. The main object that is analyzed in this article is Lithuanian academic literature of The Independent Lithuania, in the period between the First and The Second World Wars. In context of modern theoretical explanation of nationalism, it is important to note, that Lithuanian authors of this period do not prefer to used nationalism term. Often they used it in context of Italian or German fascism and Russian bolshevism. Lithuanian authors focused on such definitions as nation, nationality, national idea, nation building, etc. They discussed the role of language, common origin, culture, historic Past, etc. The studies of explanations of national phenomena show that Lithuanian authors preferred the primordialist approach. [text from author]

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/36047
Updated:
2019-05-15 23:06:38
Metrics:
Views: 24
Export: