Sionistinio judėjimo tendencijos Lietuvos Respublikoje (1918-1940)

LTBeveik penkiasdešimt metų lietuviškoje istoriografijoje vyravo diametraliai priešinga sionizmo samprata lyginant su vyravusia Vakarų pasaulyje. Informacijos trūkumas iškraipė sionizmo istoriją Lietuvoje: sumenkinamas jo vaidmuo žydų socialiniame, politiniame gyvenime arba, atvirkščiai, pabrėžiama, kad jau savo gyvenimo būdo, tradicinio išauklėjimo požiūriu Lietuvos žydai buvo natūralūs sionizmo šalininkai. Šio straipsnio tikslas - atskleisti esmines sionistinio judėjimo tendencijas Nepriklausomos Lietuvos Respublikoje (1918-1940). Straipsnyje yra tyrinėjama: kokios sionistinės organizacijos veikė tarpukario Lietuvoje, kokie buvo pagrindiniai jų tikslai bei veiklos bruožai, kokie veiksniai lėmė sionizmo įsitvirtinimą ir neginčytiną įtaką Lietuvos žydų bendruomenei. Žydai Lietuvoje gyveno tarsi atskirame pasaulyje, kurį nulėmė bendruomenės papročiai ir tradicijos. Žydų netraukė etnocentriška lietuvių kultūra, todėl nekilo pavojaus būti asimiliuotiems tautinės daugumos (o tokia tendencija buvo ryški Vakarų Europos šalyse). Lietuvių ir žydų suartėjimas buvo didesnės trinties ir santykių tarp šių dviejų tautų įtampos šaltinis. Integracijos galimybėms tiesioginę įtaką darė socialinių ir ekonominių interesų kolizijos. Nors ortodoksiška tradicija buvo gyva tarp Lietuvos žydų, tačiau hasidizmas buvo per silpnas, kad sudarytų opoziciją sionizmui. Sionistai viešpatavo praktiškai visose žydų tautinę mažumą reprezentuojančiose organizacijose, gal kiek prasčiau jiems sekėsi tik vietinių savivaldos organų rinkimuose.Reikšminiai žodžiai: Sionistinis judėjimas; Politinės grupuotės; Emigracija į Palestiną; Hebrajų kalba; žydų bendruomenės; švietimo sistema.; The Zionism movement; Political factions; Emigration to Palestine; Hebrew language; Jewish communities; Educational system.

ENThe Zionism movement, as elswhere in the world, was not a united movement in Lithuania. It was divided between competing political factions, more or less influential at different periods, debating means and ends, and its relation with the Lithuanian state. The main goal of the Zionists was to prepare Jews for emigration to Palestine, and to foster the Hebrew language and national culture. The General Zionists and Zionist Socialists had the biggest influence on Lithuanian Jewish communities in the period of 1918 - 1940. The primary Zionist support for Jewish cultural work and national upbringing was through Jewish schools and the press. The prosperity of the Zionist press in the interwar period was weighty proof, that Lithuanian Jewry supported Zionist ideas. The greatest achievement of the Lithuanian Jewish national minority, which was kept up in the whole interwar period, was the independent educational system. The dominant part of the Jewish educational system was the Tarbut school network. There were a whole complex of the historical and political factors, which comprised the environment in which the Zionist movement flourished in Lithuania in the interwar period. [From the publication]