Lietuvos žydų bendruomenės integracijos problemos XIX-XX a.

LTStraipsnyje nagrinėjamos Lietuvos žydų bendruomenės integracijos problemos XIX-XX a. Iki modernaus nacionalizmo atsiradimo XIX a. antroje pusėje Lietuvos visuomenėje galima skirti kelis elgesio su žydais modelius – nuo jų atskyrimo iki asimiliacijos. Nepaisant skirtumų, abiem požiūriams buvo bendra tai, kad niekas nelaikė žydų kultūros savaime vertingos, jų poveikis laikytas daugiau ar mažiau visuomenei žalingu, tad bandyta įvairiais būdais šį pavojų naikinti. Tokias nuostatas lėmė lėta Lietuvos urbanizacija ir visuomenės sekuliarizacija, paviršutiniškas modernių ideologijų poveikis ir pan., vedę prie agrarinės – tradicinės – visuomenės struktūros konservavimo ir jos dominavimo. Tokiose visuomenėse žydai paprastai suvokiami kaip „svetimieji“ ir dėl tam tikros jų įtakos net pavojingi. Tokias nuostatas daugiau-mažiau palaikė Bažnyčia ir valdžia. Kita vertus žydų bendruomenė Lietuvoje nepatyrė stipresnio švietėjiško sąjūdžio įtakos, o haskalos idėjos, skatinusios integraciją, sulaukė rimto ortodoksų pasipriešinimo. Susiformavę lietuvių ir žydų nacionalizmai taip pat stabdė žydų integraciją dėl orientacijos į etnokultūrines vertybes. Lietuvos tautinės valstybės modernizacija, pasižymėjusi didesnių miestų lituanizacija, lietuvių verslininkų ir pramoninkų sluoksnio formavimųsi, stiprino ekonominio antisemitizmo proveržius. Kita vertus žydų akultūracijos ir identifikacijos su moderniu lietuviškumu procesas buvo nežymus, o tarpukario Lietuva laikoma idealia vieta „autonominei žydų politikai“. Galiausiai sovietinis režimas dar pagilino takoskyrą, skatino uždarumą ir atsiribojimą.Reikšminiai žodžiai: Akultūracija; Antisemitizmas; Asimiliacija; Integracija; Integracijos problemos; Lietuvos žydai; Lietuvos žydų bendruomenė; Nacionalizmas; Politinė istorija; Segregacija; Tautinė mažuma; Žydai; Žydų tapatumas; Acculturation; Anti-Semitism; Assimilation; Integration; Integration Problems; Jewish identity; Jews; Lithuanian Jewish Community; Lithuanian Jews; National minority; Nationalism; Political History; Segregation.

ENThe integration problems of Lithuanian Jew communities in the 19th and 20th centuries are addressed in this article. Before the birth of the modern nationalism in the second half of the 19th century, several approaches to Jews can be observed in Lithuanian society, varying from their separation to the assimilation. Despite the differences, what both approaches had in common was the fact that the Jewish culture was never seen as valuable in itself, it was more or less seen as harmful to society, therefore attempts to eliminate the threat in various ways were made. Such views were determined by the slow urbanization in Lithuania and the secularization of society, superficial influence of modern ideologies, etc., leading to the conservation and predominance of agrarian, i. e. traditional, structure of society. Such societies usually see Jews as "strangers" and dangerous because of their certain influence. Such attitude was more or less supported by the Church and government. On the other hand, the Jewish community in Lithuania did not experience stronger influence of the Enlightenment movement and the ideas of Haskala, encouraging integration, received a serious opposition from the orthodoxes. The developed Lithuanian and Jewish nationalisms also impeded Jewish integration because of the focus on the ethnocultural values.The modernization of Lithuanian nationalistic state, featuring the Lithuanization of larger cities and the development of Lithuanian business and industrial class, intensified the outbursts of economic anti-Semitism. On the other hand, the process of Jewish acculturation and identification with modern Lithuanianness was minor and the Interwar Lithuania is considered to be an ideal place for the "autonomous Jewish policy". Finally, the Soviet regime only sharpened the divide, encouraged the isolation and distancing.