Sociocultural lituanization in gymnasiums of national minorities in Kaunas 1926–1940

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Sociocultural lituanization in gymnasiums of national minorities in Kaunas 1926–1940
Alternative Title:
Sociokultūrinis lituanizavimas Kauno tautinių mažumų gimnazijose 1926–1940 m
In the Journal:
Istorija . 2019, Nr. 113, p. 38-65
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Gimnazijos; Kaunas; Lituanizavimas; Tarpukario laikotarpis; Tarpukaris; Tautinės mažumos; Švietimas
EN
Education; Gymnasiums; Interwar; Interwar period; Kaunas; Lithuanization; National minorities
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjamas sociokultūrinis lituanizavimas Kauno tautinių mažumų gimnazijose 1926–1940 m. Aptariamas Lietuvių kalbos ir literatūros bei Lietuvos istorijos dalykų mokymas(is) ir jo rezultatai, įvertinama gimnazijų bendruomenių pozicija mokinių lituanizavimo atžvilgiu. Tyrimo metu nustatyta, kad XX a. 3 dešimtmetyje daugelio Kauno tautinių mažumų gimnazijų nemažai abiturientų ir dalis jiems dėsčiusių pedagogų menkai temokėjo lietuvių kalbą. Iki 1940 m. šiose gimnazijose pasiekta ženklios pažangos mokant(is) lietuvių kalbos, bet daugelyje jų Švietimo ministerijos pageidautas lietuvių kalbos mokymo(si) lygis buvo nepasiektas. Lietuvių literatūros pamokų metu daugiausia dėmesio buvo skiriama XIX–XX a. pradžios lietuvių literatūrai nagrinėti, autorių (Simono Daukanto, Vinco Kudirkos, Jono Mačiulio-Maironio ir kt.) kūrybai, kovai su lietuviškos spaudos (lotyniškais rašmenimis) draudimu tyrinėti ir kt. Taip gimnazistai susipažindavo su lietuvių tautine kultūra, jos raida ir vertybėmis. Gimnazijų auklėtiniai, mokydamiesi Lietuvos istorijos, susipažindavo su romantizuotu lituanocentriniu Lietuvos istorijos pasakojimu. Pamokų metu daugiausia laiko buvo skiriama XIII–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijai, kuri tuomet traktuota kaip lietuvių tautos aukso amžius.Tautinių mažumų gimnazijų mokinių Lietuvos istorijos žinios dažniausiai turėdavo spragų, neretai būdavo neįsisąmonintos, tačiau nepriklausomybės metais padėtis nuosekliai gerėjo. Gimnazijų bendruomenės laikydavosi įvairių pozicijų mokinių lituanizavimo atžvilgiu. Daugumos gimnazijų veiklai buvo būdingas pragmatinis pritapimo tautinėje Lietuvos valstybėje aspektas, demonstruotas lojalumas valdžiai. Nemažai žydų gimnazijų ir Kauno mokytojų draugijos rusų gimnazija stengėsi geriau išmokyti mokinius lietuvių kalbos, supažindinti su lietuvių tautine kultūra. Kauno vokiečių gimnazijoje XX a. 4 dešimtmetyje su lituanizavimu ėmė konkuruoti stiprėjanti nacionalsocializmo ideologija. Kauno lenkų Adomo Mickevičiaus gimnazijoje sąlygos lituanizuoti buvo nepalankios dėl lietuvių ir lenkų tautinio susipriešinimo, taip pat dėl Lietuvos ir Lenkijos valstybinio konflikto. [Iš leidinio]

ENIn this article sociocultural lituanization in gymnasiums of national minorities in Kaunas in 1926–1940 is analysed as well as teaching (learning) of subjects of Lithuanian language and literature, History of Lithuania and its results are discussed. The attitude of gymnasiums’ communities for the lithuanization of the pupils is evaluated. The study found that in 1926–1940 the pupils’ skills of the Lithuanian language and literature and the History of Lithuania improved, but the desired level of Ministry of Education wasn’t reached. Jewish and Russian gymnasiums were more favorable for the lithuanization; however, Polish and German gymnasiums were less favorable. [From the publication]

ISSN:
1392-0456, 2029-7181
Subject Area:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/83440
Updated:
2020-10-21 22:05:45
Metrics:
Views: 16    Downloads: 1