Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – naujadarų radimosi aplinkybės ir darybos būdai

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – naujadarų radimosi aplinkybės ir darybos būdai
Alternative Title:
Emotive-expressive lexis in the database of Lithuanian neologisms: factors influencing emergence of neologisms and types of word-formation
In the Journal:
Bendrinė kalba . 2019, 92, 1 pdf (29 p.)
Keywords:
LT
Darybinė analizė; Darybos būdai; Emocinė-ekspresinė leksika; Lietuvių kalba; Naujažodžiai; Okaziniai dariniai; Produktyvumas
EN
Emotive-expressive lexis; Neologism; Occasional derivatives; Productivity; Types of word-formation; Word-formation analysis
Summary / Abstract:

LTŠio straipsnio tikslas – nustatyti pagrindinius emocinės-ekspresinės leksikos žodžių darybos būdus ir produktyviausias darybos priemones. Tyrimo objektu pasirinkti 479 emocinę-ekspresinę paskirtį atliekantys naujadarai. Darybinė Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno (toliau – ND) emocinės-ekspresinės leksikos analizė parodė: 1. Pagrindiniai stilistiškai konotuotų naujadarų darybos būdai yra priesaginė daryba (45,7 proc.), sandūra (31,7 proc.) ir nemorfeminis žodžių darymosi būdas – kontaminacija (sąmaiša) (12,7 proc. ). 2. Produktyviausio darybos būdo – priesaginės darybos – dariausia priemonė yra vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų priesaga -(i)ukas, -ė (6,8 proc.) ir ypatybių pavadinimų (vardažodžių abstraktų) darybos kategorijos -izmas (6,8 proc.). 3. ND duomenys rodytų, kad dūrinių sandai valdžia- (pirmasis dėmuo), -skleisti (-skleidė) ir -žmogis (antrasis dėmuo) – produktyvūs stilistiškai konotuotų naujadarų dėmenys. 4. Menko produktyvumo yra priešdėlinė daryba (5,6 proc.), mišrusis darybos būdas (2,4 proc.) ir galūninė daryba (1,9 proc.). 5. Tai buvo pirminis emocinės-ekspresinės leksikos tyrimas, po kurio paaiškėjo, kad kai kurie ND naujadarai dar turėtų būti sistemiškai redaguojami stilistikos aspektu. Be to, siekiant nuodugniai ištirti emocinės-ekspresinės leksikos darybos polinkius, reikėtų remtis įvairesniais ir gausesniais šaltiniais. 6. Duomenyne pateiktą medžiagą pravartu patyrinėti ne tik žodžių darybos, bet ir etnolingvistikos aspektais. Leksika yra visuomenės atspindys, o bazėje sukaupti naujadarai (gyvenamojo meto aktualijų ženklai) teikia vertingos informacijos apie tam tikrą laikotarpį tautos gyvenime. [Iš leidinio]

ENThe aim of the study is to identify the main types of word-building of the emotive-expressive neologisms and to examine the most productive means used in the coining of these new words. The object of the research includes 479 neologisms that perform emotive-expressive function. The word-formation analysis of emotive-expressive lexis included in “The Database of Lithuanian Neologisms” (DN) revealed that: 1. Stylistically connotated neologisms are formed mostly by means of suffixation (45.7 %), composition (31.7 %) and blending (12.7 %), the latter being a non-morphemic type of word-building. 2. The most formative suffixes of the most productive type of formation, i.e. suffixation, are as follows: the suffix -(i)ukas, -ė (6.8 %) in the formational category of names of possessors of nominal characteristics and the suffix -izmas (6.8 %) in the formational category of names of characteristics (nominal abstractions). 3. The data of DN show that the following elements of compounds valdžia- (first component), -skleisti (-skleidė) and -žmogis (second component) are productive elements of stylistically connotated neologisms. 4. Less productive types of word-building are prefixation (5.6 %), mixed type of word-formation (2.4 %) and inflectional derivation (1.9 %). 5. This was the primary research on emotive-expressive lexis, which revealed the necessity to stylistically edit some neologisms in DN. Moreover, seeking to conduct an in-depth analysis on tendencies in formation of emotive-expressive lexis, more diversified and numerous sources should be included. 6. The data available in the database should be analysed not only in terms of word-formation but also from the perspective of ethno-linguistics. Lexis is a reflection of the society and the neologisms (signs of realities of current time) stored in the database provide valuable information about a certain period in the life of nation. [From the publication]

ISSN:
2351-7204
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/83218
Updated:
2020-07-28 20:31:06
Metrics:
Views: 8    Downloads: 5