Naujažodžių darybos ir morfemikos tyrimų perspektyvos ("Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno" atvejis)

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Naujažodžių darybos ir morfemikos tyrimų perspektyvos ("Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno" atvejis)
Alternative Title:
Research perspectives of new word formation and morphemics (the case of the "Database of Lithuanian neologisms")
Publication Data:
Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2021.
Pages:
Elektroninis (PDF), 183 p
Notes:
Bibliografija.
Contents:
Įvadas — Tiriamasis šaltinis — Tyrimo objektas, tikslas, uždaviniai — Tyrimo metodologija — Lietuvių kalbos žodžių darybos tyrimų "Naujažodžių duomenyno" pagrindu apžvalga — Monografijos struktūra: I. "Naujažodžių duomenynas" – naujadarų šaltinis ir jų tyrimo priemonė: 1. Žodžių darybos tyrimų objektas "Naujažodžių duomenyne": 1.1. "Naujažodžių duomenyne" pateikiamų naujažodžių rūšys; 1.2. Leksinių ir semantinių naujadarų skirties problema; 1.3. Atgijusi leksika kaip naujadaros tyrimo objektas; 1.4. Darybiškai nagrinėtini "Naujažodžių duomenyno" naujažodžiai; 1.5. "Naujažodžių duomenyno" duomenų atrankos principai ir jų įtaka žodžių darybos tyrimų rezultatams; 2. Žodžių darybos ir morfemikos duomenys "Naujažodžių duomenyne" – struktūra, ištirtumas ir tyrimų išgalės; 3. "Naujažodžių duomenyno" duomenų bazės pritaikymas išsamiai naujažodžių darybos analizei: 3.1. Nauji duomenų laukai; 3.2. Duomenų indeksavimas; 3.3. Ryškėjančios duomenų klasifikavimo problemos; 3.4. Indeksavimas pagal morfemų kilmę ir jo teikiamos tyrimų galimybės — II. Naujadaros tyrimo kryptys ir bandomieji tyrimai: 1. Naujų lietuvių kalbos žodžių darybos polinkių fiksavimas ir analizė: 1.1. Lietuvių kalbos sudurtinių daiktavardžių naujadaros bruožai; 1.2. Naujųjų dūrinių analizės ir klasifikacijos problemos; 1.3. Kontaminacija ir jos tyrimų perspektyvos; 2. Naujažodžių darybinių ryšių tyrimai: 2.1. Darybos lizdų tyrimai; 2.2. Darybos kategorijų ir darybos tipų tyrimai; 2.3. Darinių leksinių semantinių grupių tyrimai — Išvados — Šaltiniai — Literatūra — Summary.
Summary / Abstract:

LT"Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas", „kaip ir daugelis internete gyvuojančių ir dabarties procesus atspindinčių skaitmeninių kūrinių, teikiamas vartotojams kaip nebaigtinė ir nuolat besikeičianti, besiplečianti duomenų sankaupa […]". Prieš atsirasdami "Duomenyne" naujažodžiai pirmiausia patenka į skaitmeninę naujažodžių kartoteką, kurią sudaro antraštynas ir vartosenos duomenys, iš jos – į duomenų bazės pavidalą turinčią rengyklę, kuri yra pagrindinė jų tvarkymo (kaupimo, sisteminimo ir aprašymo) priemonė. Iš šios, apdoroti ir atrinkti, duomenys jau matomi viešai kaip ND. Kartais naujažodis šį kelią nukeliauja labai greitai, o kai kada nuo jo įtraukimo į kartotekos antraštyną iki pasirodymo "Duomenyne" praeina nemažai laiko, kol aiškinamasi žodžio kilmė, semantika ir kt. 2014 m. pabaigos duomenimis, kartotekoje naujažodžių ir vartosenos pavyzdžių buvo keliskart daugiau, nei pateikta ND. 2015 m. pabaigoje "Duomenyno" antraštiniai žodžiai viršijo 3 000, iliustracinių vartosenos pavyzdžių buvo pateikta apie 11 700 (Miliūnaitė 2015: 163–164, 172). 2016 m. viduryje ND buvo aprašyta beveik 3 500 naujažodžių (Miliūnaitė 2016: 14). 2020 m. lapkričio statistiniai duomenys – daugiau nei 6 300 naujažodžių ir daugiau nei 23 000 jų vartosenos pavyzdžių. Visi trys naujažodžių šaltiniai (kartoteka, rengyklė ir "Duomenynas") yra nuolat pildomi. [...]. [Iš Įvado]

ENThe monograph analyses new word formation in the Lithuanian language and possibilities for its analysis using the "Database of Lithuanian Neologisms" (hereinafter - DLN). The aim of the research is to identify what kind and what directions of research on new word formation in the Lithuanian language are most perspective and efficient using DLN both as accumulation of new Lithuanian lexis and as a modern means of research in word formation, morphemics, derivational and lexical semantics. Striving for this goal, the structure of the DLN data was analysed from the perspective of possibilities of analysing word formation and morphemics. The extent to which DLN can contribute to research in Lithuanian word formation and morphemics was identified, and it was established what influence principles of its data selection can have on research on new word formation and the representativeness of this source. The analysis of new lexis stored in DLN was based on the following research methods: synchronic analysis of word formation, morphemic analysis, semantic analysis, comparative, analytical, quantitative, and descriptive methods. The monograph can also be regarded as a work of lexicographic criticism because the DLN itself was also analysed. As a source of lexicography (neography), DLN has not been substantially analysed so far, with the exception of several problems related to its structure, possibilities for data selection, and presentation analysed by the author of the monograph and her colleagues in scientific publications and presentations of scientific conferences. DLN is analysed in the first part of the monograph, which introduces kinds of neologisms available in the database distinguishing the ones that comprise the research object of word formation.The problem of difference between lexical and semantic neologisms and the question of renewed lexis as a research object of new word formation are addressed as well. The principles of data selection for the DLN and their influence on results of word formation research are discussed elaborating on the research on regularity of nomina actionis formation, reflexive derivatives, and polysemy, and briefly discussing the obtained results. The structure of word formation and morphemic data in this source has been explored. Two mutually complementary ways are suggested to adapt the database to a comprehensive analysis of new word formation, which include creation of new data fields and data indexation. The practical benefit of data indexation and research possibilities provided by it are revealed discussing the results of a pilot study on indigeneity of neologism morphemics, which was conducted after indexation of neologisms according to the origin of morphemes. The second part of the monograph aims at setting possible directions for the research on new word formation in the Lithuanian language employing various pilot studies and their results. Through illustration of one of the possible directions (i.e., recording and analysing trends in new word formation in the Lithuanian language), various and useful ways to conduct research on new Lithuanian compounds are shown. Firstly, the features of indigenous compounds are compared to regularities of compounding described in the grammar of Lithuanian language in the middle of the 20th century (in terms of types of compounding, morphemic complexity of base stems, etc.). The problem cases (occasional, analogue and mixed type word formation) encountered analysing and classifying new compounds are highlighted.One chapter in the monograph targets at evoking interest in almost unexplored phenomenon in Lithuanian lexis, i.e., in blending: its concept is explained, research on other languages is presented, blends included in the DLN and problem cases of their analysis are discussed, and further research perspectives are provided for. Another direction in research on new word formation includes studies on derivational relations of neologisms. These relations can be researched from a big number of aspects, such as word families, derivational categories and derivational types, lexical-semantic groups of coinages and others. Each of the aforementioned aspects is illustrated in the monograph by the results of conducted research. Thus, some research was conducted using DLN, which analysed: • indigeneity of neologism morphemics; • relationship of new word formation of indigenous Lithuanian compounds to word formation described in the middle of 20th century; • problems encountered in analysing and classifying new compounds (occasional, analogous, mixed-type word formation); • blending, its relationship to traditional (morphological) word formation, and place in the system of Lithuanian word formation; • derivational relations of neologisms within word families; • trends of new word formation in separate derivational categories (action nouns ('nomina actionis'), nouns denoting an instrument or a tool ('nomina instrumenti'), etc.) and derivational types (derivatives with the suffix '-iklis', the ending '-ė' and others), etc. During the research period from March 2017 to the beginning of 2021, DLN increased by more than a third and amounted to 6500 lexical units. [...]. [From the publication]

DOI:
10.35321/e-pub.16.naujadaros-tyrimu-perspektyvos
ISBN:
9786094112898
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/99530
Updated:
2023-08-23 10:06:12
Metrics:
Views: 35    Downloads: 10
Export: