Naujoji lietuvių kalbos leksika (1991-1996 m kompiuterinio periodikos tekstyno pagrindu) : disertacija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Naujoji lietuvių kalbos leksika (1991-1996 m kompiuterinio periodikos tekstyno pagrindu)
Alternative Title:
New Lithuanian vocabulary (Based on a corpus of computer journals 1991–1996)
Publication Data:
Kaunas, 2000
Pages:
195 lap.
Notes:
Dr. disert. (humanit. m.) - Vytauto Didžiojo universitetas, 2000. Bibliografija.
Summary / Abstract:

LTVisuomeninio politinio gyvenimo permainos lėmė nemažus pasiketimus lietuvių kalboje – atsirado daug žodynuose neužfiksuotų, neaprašytų, neįvertintų naujų žodžių. Siekiant pažvelgti į 1991–1996 m. naujažodžių visumą pirmą kartą lituanistiniuose tyrimuose šaltiniu pasirinktas programiškai apdorotas elektroninių tekstų rinkinys. Taikant objektyvųjį (automatinį) ir subjektyvųjų atpažinimo metodą iš VDU Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (30 mln. žodžių) išrinkti ir aprašomuoju būdu bei statistiškai išanalizuoti 10134 neologizmai. Didžiąją jų dalį (59 proc.) sudaro skoliniai (akrofauna, pankizmas, tvisteris). Tarp jų pasitaiko ir naujųjų svetimybių (shopas). Produktyvi ir naujų žodžių daryba, ypač vedyba (62,4 proc. naujažodžių), pvz.: verslavimas, atvertė, liūdnuma, užlaikis, pravaža, susimankurtinti. Sudurtinių žodžių daryboje vyrauja dūrinių su antruoju daiktavardiniu dėmeniu modelis (saldžiažodis, euroįvartis, pasiutvabalis), mėgstama analogija (balsadėžė, dūmadėžė, smėliadėžė), kai kurie nesavarankiški dūrinių elementai vis labiau panašėja į savarankiškus žodžius (stereo, retro, turbo). Naujažodžių sąraše vyrauja daiktavardžiai, kurie būtini naujų reiškinių ar realijų nominacijai (privatizavimas, sąjūdietis, teisėsauga,kramtainis, technobiurokratija, puriklis, tampriasiūlis), bet yra ir okazinių darinių, pvz.: džinsuma, plaukuosena, skiedrija, vienplaukiauti. Tyrimas atskleidė aktyvią lietuvių kalbos raidą, naudingas leksikografams ir kalbos normintojams. [Iš leidinio]

ENIn the aftermath of the changes in the political life of Lithuanian society, there were new developments in the Lithuanian language. Many new words appeared in usage that were not yet described, assessed, or recorded in dictionaries. This project, aimed at studying all the neologisms appearing in the language between 1991 and 1996, is the first instance in Lithuanian studies of the use of a corpus consisting of a selection of electronic texts that have been processed by a software program. Using objective (automatic) and subjective recognition methods, 10134 neologisms from the Vytautas Magnus University Modern Lithuanian Language Text Database (30 million words) were chosen and analysed descriptively and statistically. The majority of them (59 %) were loanwords (akrofauna, pankizmas, tvisteris). Some totally new loanwords were encountered (e.g. shopas). The creation, particularly derivation, of new words is productive (62.4 % of neologisms), e.g. verslavimas, atvertė, liūdnuma, užlaikis, pravaža, susimankurtinti. In forming compound words the dominant model is a noun with a second nominal element added: saldžiažodis, euroįvartis, pasiutvabalis. Analogical creations (copying the original) are popular: balsadėžė, dūmadėžė, smėliadėžė. Some syllables of compounds are taking on an independent life of their own (stereo, retro, turbo). Nouns dominate on the list of neologism, since they are essential for referring to the new phenomena and realities (privatizavimas, sąjūdietis, teisėsauga, kramtainis, technobiurokratija, puriklis, tampriasiūlis). There are also some one-off creations: džinsuma, plaukuosena, skiedrija, vienplaukiauti. This study revealed creative activity within the Lithuanian language. The findings are useful to lexicographers and those working on standardising the language.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/11166
Updated:
2020-03-05 13:06:08
Metrics:
Views: 3