Okazionalūs deminutyvai : tipai ir paskirtis kalbiniame akte

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Okazionalūs deminutyvai: tipai ir paskirtis kalbiniame akte
Alternative Title:
Occasional diminutives: types and functions in a speech act
In the Journal:
Žmogus ir žodis [Man and the Word]. 2013, 1, p. 90-100
Summary / Abstract:

LTNeįprasti, arba okazionalūs, deminutyvai pasižymi netipiška daryba, laiko ir erdvės atžvilgiu sporadine vartosena, individualumo ir (arba) šnekamosios kalbos atspalviu. Deminutyvas atpažįstamas iš darybos formanto - priesagos. Kita deminutyvo dalis - su pamatiniu žodžiu bendras kamienas. Deminutyvų okazionalumą lemia vienas iš darybos sandų: priesaga, pamatinis žodis arba abiejų darybos sandų santykis. Atsižvelgiant į formą, deminutyvas laikomas okazionaliu, jei padarytas su viena reta priesaga {vaikėkštis 'vaikiukas'), is karto su keliomis priesagomis {maž-ut-ėl-yt-ut-ėl-ėl-aitis 'pats mažiausias'), yra deminutyvinamas kalboje nefunkcionuojantis pamatinis žodis (čiulad-yt-ėla) arba įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis, dalelytė, jaustukas, ištiktukas (išdžiūvutėlė 'labai išdžiūvusi', plg. dalyvį išdžiūvusi; ačiukas, plg.jaustuką ačiū). Okazionalumo požymis atsiranda ir dėl vedinio pamatinio kamieno ir priesagos semantinės nedermės. Pavyzdžiui, daiktavardis „įniršis" reiškia 'smarkus įpykimas', taigi deminutyvo „įnirš-iukas" leksinė reikšmė disonuoja mažumą, malonumą žyminčiai priesagai -(i)ukas. Pažeistos darybos, okazionalūs deminutyvai turi aiškią komunikacinę paskirtį. Būdami šmaikštūs ir netikėti, jie parodo kalbą kaip neriboto kūrybingumo išraiškos priemonę ir apskritai spalvingesnio komunikavimo galimybę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Deminutyvas; Neologizmas; Okazionalizmas; Okazionalus darinys; Potencinis žodis; Diminutive; Neologism; Nonce word; Occasional word; Occasionalism; Potential word.

ENUnusual or occasional diminutives are characterized by atypical derivation, sporadic use from the viewpoint of time and space, hue of individuality and (or) informal speech. A diminutive is recognized from the derivative formant - suffix. Another part of a diminutive is a stem common with a base word. The occasionality of diminutives is determined by one of two derivation components - suffix, base word, or the relation between both derivation components. Regarding the form, a diminutive is considered occasional if it is formed with one rare suffix (vaik-ėkštis 'kid' - an example of informal speech), with several suffixes at once {maž-ut-ėl-yt-ut-ėl-ėl-aitis 'the very smallest' - an example from the poem by Albinas Žukauskas), a base word not functioning in speech is diminutized (čiulad-yt-ėla - an example from the folk song) or a base word is a pronoun, verb, adverb, particle, interjection, onomatopoeic word (išdžiūvutėlė 'very dried' - an example from a short story by Juozas Aputis, cf. the participle išdziūvęs 'dried' ; ačiukas 'thankee'- an example of youth slang, cf. the interjection ačiū 'thank you'). The feature of occasionality also appears because ofthe semantic dissonance between a base stem and a suffix of a derivative, for example, the noun "įniršis" means 'strong anger', thus the lexical meaning in a diminutive "įnirš-iukas" dissonates with the suffix "-(i)ukas" indicating smallness and delight. Diminutives of violated derivation, occasional diminutives have a clear communicative function. Being witty and unexpected they show the language as a means of expression of unlimited creativity and a possibility of more colourful communication in general. [From the publication]

ISSN:
1392-8600; 1822-7805
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/47534
Updated:
2018-12-17 13:34:44
Metrics:
Views: 114    Downloads: 32
Export: