Modernus miestas kaip socioekologinė struktūra: 1870–1914 metų Kauno miesto struktūros ir plėtros analizės bandymas

LTStraipsnyje, pasitelkus Čikagos sociologijos mokyklos modernių miestų struktūros ir plėtros analizės idėjas, tiriama vieno iš Rusijos imperijos gubernijų centrų – 1870–1914 m. Kauno miesto – socioekologinė struktūra. Pirmojoje straipsnio dalyje pristatomas E. Burgesso „koncentrinis miesto modelis“, kuris laikytinas labiausiai reprezentatyvia modernaus miesto struktūros ir plėtros analizės teorine priemone. Antrojoje dalyje šis modelis taikomas analizuojant 1870–1914 m. Kauno socioekologinę struktūrą. Išvadose pateikiamas atsakymas, kokioje modernaus miesto struktūros ir plėtros stadijoje buvo tiriamojo laikotarpio Kauno miestas. Tyrimo naujumą ir aktualumą atskleidžia: 1) pirmasis bandymas pateikti 1870–1914 m. Kauno miesto struktūros ir plėtros analizę pasitelkiant modernaus miesto socioekologines koncepcijas; 2) prisidėjimas prie tarpdisciplininio istorijos ir socialinių mokslų (būtent – miesto ekologijos teorijų) dialogo plėtros; 3) tęsiami Rusijos imperijos priklausomybės laikotarpio didžiųjų Lietuvos miestų socioekologinės struktūros tyrimai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Modernus miestas; Čikagos sociologijos mokykla; E. Burgesso koncentrinis miesto modelis; Kauno miesto istorija; Modern city; Chicago School of Sociology; Burgess’s Ring-Theory of City Development; Kaunas city history.

ENThe article analyzes the socioecological structure of Kaunas city (one of the centers of the Russian Empire’s provinces) in 1870–1914 based on the ideas for the analysis of the structure and development of modern cities proposed by the Chicago School of Sociology. The application of Burgess’s “Concentric City Model” made it possible to analyze the Kaunas socioecological structure in 1870–1914 and to answer the question: In what stage of modern urban structure and development was the Kaunas city during the period under investigation? The findings suggest a different arrangement of concentration zones in Kaunas in the period 1870–1914 compared to the Burgess model. The functions of Kaunas districts and the quality of their residential buildings, the contingent of the residents concentrating in them and the occupational layout of the population, income and the resulting differences allow us to state that the origin of concentric zones (or their segments) visible in Kaunas during the period in question is not a unique feature of Kaunas development/expansion. Instead, it shows that the process of the colonization of emerging social groups in the cities of the late industrialization in Lithuanian provinces was not completed, and modernization was late in Kaunas, as well as in Vilnius, compared to modern cities in the Western world (especially in the USA) in the period from the 2nd half of the 19th to the beginning of the 20th century. [From the publication]

• Būsto projektai kaip nauja erdvė posocialistiniame mieste : disertacija / Dalia Čiupailaitė. Vilnius, 2014. 1 pdf (297 p.).
• Emocijos ir socioerdvinė segregacija Lietuvos didmiesčiuose: ar aš galiu ką nors pakeisti? / Artūras Tereškinas, Apolonijus Žilys. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2013, Nr. 4 (2), p. 11-35.
• Garlaiviai Kauno tvirtovėje / Arvydas Pociūnas. Kauno istorijos metraštis. 2002, 3, p. 99-104.
• Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje: svarbiausi pastatai ir ir jų kūrėjai (1843-1915) / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2001. 178 p.
• Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. Vilnius : Vilniaus dailės akad. l-kla, 2000. 179 p.
• Kapitalizmo raidos Lietuvoje bruožai ir etapai (iki 1940 m.) postmarksistiniu požiūriu / Zenonas Norkus. Lietuvos istorijos studijos 2012, t. 29, p. 9-36.
• Kauno miesto savivaldos formavimasis 1876-1893 m / Kristina Statkutė. Kauno istorijos metraštis. 2004, 5, p. 149-203.
• Kauno tvirtovė: projektavimas ir statyba / N. Steponaitytė. Urbanistika ir architektūra. 2001, t. 25, Nr. 3, p. 150-163.
• Klaipėdos diskursai, 1990-2010 m.: sociologinė miesto tapatybių rekonstrukcija / Liutauras Kraniauskas, Aldis Gedutis, Arūnas Acus, Sigita Kraniauskienė, Jolita Viluckienė, Eduardas Spiriajevas. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2012. 469 p.
• Kokia demokratija, koks kapitalizmas? : pokomunistinė transformacija Lietuvoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu / Zenonas Norkus. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2008. 742 p.
• Lietuvos architektūros istorija. 1, Nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio / mokslinis redaktorius Jonas Minkevičius. Vilnius : Mokslas, 1987. 592 p.
• Lietuvos architektūros istorija. 2, Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio / [redaktorių kolegija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. 592 p.
• Lietuvos architektūros istorija. 3, Nuo XIX a. II-ojo dešimtmečio iki 1918 m. / redaktorius Alfonsas Lagunavičius. Vilnius : Savastis, 2000. 509 p.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų sąjūdis 1789-1792 metais / Liudas Glemža. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2010. 263 p., [1] žml. lap.
• Lietuvos istorija. T. 8, d. 1, Devynioliktas amžius: visuomenė ir valdžia / Tamara Bairašauskaitė, Zita Medišauskienė, Rimantas Miknys. Vilnius : Baltos lankos, 2011. 510 p.
• Lietuvos miestų istorinių priemiesčių genezės, raidos ir vertybių ypatumai (Kaunas, Klaipėda, Kėdainiai) / Dalia Dijokienė. Urbanistika ir architektūra. 2006, t. 30, Nr. 4, p. 192-203.
• Moderniosios visuomenės miesto plėtra : rezidencinė diferenciacija Lietuvos didmiesčiuose : disertacija / Apolonijus Žilys. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos Leidybos skyrius, 2015. 216 p.
• Praeitis kaip konflikto šaltinis : tapatybės ideologijų konkurencija XX amžiaus Klaipėdoje / Vasilijus Safronovas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011. 446 p.
• Rezidencinė diferenciacija ir skirtumai Lietuvos moderniajame mieste: (po)sovietinis ar Vakarų miestas? / Apolonijus Žilys. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2013, Nr. 4 (2), p. 67-101.
• Šančių įvaizdis Lietuvos spaudoje XX a. 3–4 dešimtmečiais / Solveiga Lukminaitė. Kauno istorijos metraštis. 2016, 16, p. 257-275.
• Vilniaus istorinių priemiesčių genezės, raidos ir vertybių ypatumai / Dalia Dijokienė. Urbanistika ir architektūra. 2006, t. 30, Nr. 2, p. 78-86.
• Vilniaus miesto plano transformacijos XVIII a. pab.-XIX a / Indrė Čiurlionienė. Urbanistika ir architektūra. 2009, t. 33, Nr. 1, p. 11-19.
• XX a. masinės statybos gyvenamųjų kompleksų fenomenas Lietuvoje europiniame industrinės statybos kontekste / Dalia Dijokienė, Petras Džervus. Urbanistika ir architektūra. 2011, t. 35, Nr. 2, p. 92-103.