Akmens amžius Pietų Lietuvoje: (geologijos, paleogeografijos ir archeologijos duomenimis)
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Akmens amžius Pietų Lietuvoje: (geologijos, paleogeografijos ir archeologijos duomenimis)
Alternative Title:
Stone age in South Lithuania
Editors:
Baltrūnas, Valentinas, redagavimas [edt]
Publication Data:
Vilnius : Geologijos institutas, 2001.
Pages:
259 p
Contents:
Įvadas — 1. Aplinkos sąlygos Pietų Lietuvoje vėlyvajame pleistocene ir holocene — 1.1. Viršutinio (vėlyvojo) pleistoceno stratigrafija ir geochronologija — 1.2. Vėlyvojo ledynmečio bei holoceno nuosėdų stratigrafija — 1.3. Merkinės tarpledynmečio nuosėdos ir paleogeografija. Tarpledynmečio nuosėdų išplitimas, sudėtis ir kilmė. Augalijos, gyvūnijos ir klimato charakteristika. Paleogeografinės sąlygos — 1.4. Nemuno ledynmečio nuogulų paplitimas ir sudėtis — 1.5. Vėlyvojo ledynmečio paleobaseinų litologija ir stratigrafija. Pamerkių atodangos tyrimų rezultatai. Ūlos atodangų tyrimų rezultatai — 1.6. Dabartinio žemės paviršiaus geologija ir geomorfologija. Paviršiaus geologinės sąlygos. Reljefo įvairovė ir geomorfologinis rajonavimas — 1.7. Upių slėnių ir rinų sandara bei raida — 1.8. Eolinių darinių susidarymo ir paplitimo ypatybės — 1.9. Paviršiaus denudacija — 1.10. Ežerų bei pelkių sandara ir raida — 1.11. Gamtinės aplinkos raida vėlyvajame ledynmetyje ir holocene. Paviršiaus paleogeografija. Klimato kaita, ežerų lygis, augalijos ir dirvožemių raida — 2. Pietų Lietuvos akmens amžiaus archeologinių paminklų detalių tyrimų rezultatai — 2.1. Vietovių geologinė ir geomorfologinė charakteristika — 2.2. Paleoekologinių tyrimų rezultatai — 2.3. Akmens amžiaus archeologinių gyvenviečių tyrimų rezultatai.Dubos ežero apylinkės. Grūdos ežero apylinkės. Glūko ir Varėnio ežerų apylinkės. Glūko 10-oji akmens amžiaus gyvenvietė. Zapsės upės ir Veisiejo ežero apylinkės. Dusios ežero apylinkės — 3. Žmogaus materialiosios kultūros raida Pietų Lietuvoje akmens amžiuje — 3.1. Archeologinių paminklų kartografavimas ir jo ypatybės — 3.2. Pietų Lietuvos apgyvendinimo chronologija — 3.3. Medžiojamoji fauna akmens amžiuje — 3.4. Akmens amžiaus žemdirbystės ir gyvulininkystės raida pagal paleobotaninių tyrimų duomenis — 3.5. Akmens amžiaus titnaginių dirbinių žaliava ir jos paplitimas — 3.6. Seniausių Pietų Lietuvos gyventojų santykis su aplinka — 3.7. Pietų Lietuvos akmens amžiaus kultūrų raida bei jos vieta visos Lietuvos ir Europos kontekste — Išvados — Literatūra — Santrauka anglų kalba.
Subject Category:
Summary / Abstract:
LTKnygoje išnagrinėtos aplinkos sąlygos Pietų Lietuvoje vėlyvajame pleistocene ir holocene, pateikti akmens amžiaus (vėlyvojo paleolito, mezolito ir neolito) archeologinių paminklų detalių tyrimų rezultatai, aptarta žmogaus materialiosios kultūros raida akmens amžiuje. Sudaryti regiono kvartero nuogulų geologinis, geomorfologinio rajonavimo bei atskirų laikotarpių paleogeografiniai, taip pat archeologinių paminklų žemėlapiai. Tyrimų metu gauta gausi ir vertinga nauja mokslinė informacija apie geologinius pjūvius, geomorfologinius kompleksus bei archeologinius paminklus. Kartu pateikta Pietų Lietuvos regioninė charakteristika geologiniu, geomorfologiniu, paleogeografiniu, paleoekologiniu ir archeologiniu požiūriu duomenis apibendrinus kartografiniais modeliais, suvestinėmis schemomis ir diagramomis.
ENEnvironmental conditions during Late Pleistocene and Holocene, results of detail investigations of the Stone Age (Late Paleolithic, Mesolithic and Neolithic) archaelogical monuments, the development of the material culture of man during the Stone Age are summarized in the book. The geological map of the Quaternary deposits of the region, the map of gcomorphological regionalization, palaeogeographical maps of different periods as well as the map of archaeological monuments have been compiled. Abundant and valuable new scientific information on geological sections, geomorphological complexes and archaeological monuments has been collected. A regional characteristic of South Lithuania from the geological, geomorphological, palaeogeographical, palaeoecological and archaeological points of view is presented, generalizing the data in cartographic models, summary schemes and diagrams.
ISBN:
9986615283
Subject:
Parts:
- P. 7-24. Viršutinio (vėlyvojo) pleistoceno stratigrafija ir geochronologija
- P. 24-29. Vėlyvojo ledynmečio bei holoceno nuosėdų stratigrafija
- P. 29-33. Tarpledynmečio nuosėdų išplitimas, sudėtis ir kilmė
- P. 33-41. Augalijos, gyvūnijos ir klimato charakteristika
- P. 46-54. Nemuno ledynmečio nuogulų paplitimas ir sudėtis
- P. 55-66. Pamerkiu atodangos tyrimų rezultatai
- P. 67-81. Ūlos atodangų tyrimų rezultatai
- P. 82-89. Paviršiaus geologinės sąlygos
- P. 89-100. Reljefo įvairovė ir geomorfologinis rajonavimas
- P. 101-107. Upių slėnių ir rinų sandara bei raida
- P. 107-113. Eolinių darinių susidarymo ir paplitimo ypatybės
- P. 114-120. Paviršiaus denudacija
- P. 121-125. Ežerų bei pelkių sandara ir raida
- P. 125-131. Paviršiaus paleogeografija
- P. 132-135. Klimato kaita, ežerų lygis, augalijos ir dirvožemių raida
- P. 136-146. Vietovių geologinė ir geomorfologinė charakteristika
- P. 146-167. Paleoekologinių tyrimų rezultatai
- P. 168-174. Dūbos ežero apylinkės
- P. 174-179. Grūdos ežero apylinkės
- P. 188-196. Zapsės upės ir Veisiejo ežero apylinkės
- P. 196-204. Dusios ežero apylinkės
- P. 209-213. Pietų Lietuvos apgyvendinimo chronologija
- P. 213-217. Medžiojamoji fauna akmens amžiuje
- P. 218-225. Akmens amžiaus žemdirbystės ir gyvulininkystės raida pagal paleobotaninių tyrimų duomenis
- P. 230-234. Seniausių Pietų Lietuvos gyventojų santykis su aplinka
- P. 234-239. Pietų Lietuvos akmens amžiaus kultūrų raida bei jų vieta visos Lietuvos ir Europos kontekste
Related Publications:
- Akmens ir bronzos amžiaus stovyklos Karaviškėse (Karaviškių 6-oji gyvenvietė, plotai II irIV). Lietuvos archeologija. 2004, t. 25, p. 157-186.
- Aplinka ir žmogus holocene Baliulių-Perūno mikroregione (Švenčionių r.): tarpdisciplininis tyrimas. Lietuvos archeologija. 2012, t. 38, p. 121-140.
- Archeologinių sluoksnių plovimas Lietuvoje ir Bajorų archeologinės ekspedicijos patirtis. Lietuvos archeologija. 2013, t. 39, p. 235-254.
- Distribution of raw material for prehistoric flint artefacts in South Lithuania. Geografija. 2006, t. 42, Nr. 2, p. 41-47.
- Dubičių tipo gyvenvietės ir neolitinė Nemuno kultūra Pietų Lietuvoje. Lietuvos archeologija. 2002, t. 23, p. 107-136.
- Eiguliai, one of Rimutė Rimantienė's first excavations - a revised interpretation. Lietuvos archeologija. 2020, t. 46, p. 33-63.
- Enciklopedinis geologijos terminų žodynas: lietuvių, anglų, vokiečių, rusų kalbomis. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2009. 2 d.
- Gamtos ir kultūros raidos bruožai Amalvo ir Žuvinto tarpežeryje. Lietuvos archeologija. 2012, t. 38, p. 53-106.
- Glūkas 10 - epipaleolito stovykla ir neolito gyvenvietės prie Varėnės upės. Lietuvos archeologija. 2002, t. 23, p. 197-238.
- Hunting in the territory of Lithuania from the Late Palaeolithic to the Middle Ages. Hunting in northern Europe until 1500 AD: old traditions and regional developments, continental sources and continental influences. Neumünster: Wachholtz, 2013. P. 567-595.
- Kada prasidėjo bronzos amžius Lietuvos teritorijoje?. Istorija. 2007, Nr. 67, p. 3-14.
- Kalniškių V-VI a. kapinyno keramika. Lietuvos archeologija. 2004, t. 26, p. 9-28.
- Kapčiamiesčio (Pinčiaragio) senovės gyvenvietė prie Baltosios Ančios upės. Archaeologia Lituana. 2021, t. 22, p. 37-61.
- Karyba Lietuvos teritorijoje žalvario amžiuje. Karo archyvas. 2005, 20, p. 8-49.
- Kraštovaizdžio atminties fenomenalumas: Tverų atvejo analizė. Geografijos metraštis 2016, 49, p. 52-72.
- Kurmaičių mikroregionas ankstyvajame ir senajame geležies amžiuje. Lietuvos archeologija. 2012, t. 38, p. 107-120.
- Lietuvos archeologija. T. 1. Akmens amžius. Vilnius : Versus aureus, 2009. 328 p.
- Lietuvos istorija. T. 1. Akmens amžius ir ankstyvasis metalų laikotarpis.. Vilnius : Vilniaus spauda, 2005. 357 p.
- Lietuvos pajūrio apgyvendinimas proistorėje: geologinio substrato įtakos tyrimai naudojant GIS. Lietuvos archeologija. 2004, t. 26, p. 149-160.
- Mamutai Lietuvoje. Lietuvos archeologija. 2004, t. 25, p. 9-16.
- Microliths in fisheries? Use-wear and experimental study of composite tools of the Mesolithic South Lithuania. Arheoloģija un etnogrāfija. 2016, 29, p. 31-45.
- Narvos kultūros pietinė riba. Lietuvos archeologija. 2005, t. 29, p. 179-202.
- Neandertaliečiai Lietuvoje? Prielaidos, tyrimai ir perspektyvos. Lietuvos archeologija. 2011, t. 37, p. 9-24.
- Neolithic societies and their pottery in South-Eastern Lithuania. Lietuvos archeologija. 2020, t. 46, p. 111-145.
- Netitnaginių uolienų apdirbimo technologijos ir dirbinių gamyba finaliniame paleolite-mezolite Lietuvoje. Archaeologia Lituana. 2012, t. 13, p. 29-65.
- Pirmieji gyventojai Užnemunėje. Melno taikos fenomenas - Sūduvos saugumo raida. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2023. P. 122-188.
- Population history and palaeoenvironment in the Skomantai archaeological site, West Lithuania: two thousand years. Quaternary international. 2013, 308/309, p. 190-204.
- Skomantai hill-fort in Western Lithuania: a case study on habitation site and environment. Archaeologia Baltica. 2012, t. 17, p. 101-135, VII.
- The influence of the environment on the human population around Lake Kretuonas during the Stone Age and the Bronze Age. Archaeologia Baltica. 2008, t. 9, p. 15-32.
- Titnagas ir jo reikšmė akmens amžiaus bendruomenių ūkyje. Geologijos akiračiai. 2018, Nr. 1, p. 11-16.
- Užnemunės kultūros raidos bruožai. Keraminis aspektas. Lietuvos archeologija. 2019, t. 45, p. 15-66.
- Užnemunės priešistorė. Vilnius : "Diemedžio" leidykla, 2010. 239 p.
- Zapsės upės 1-oji gyvenvietė. Lietuvos archeologija. 2007, t. 31, p. 165-190.
- Žuvų žvynų analizė: rūšies, amžiaus ir dydžio nustatymas. Lietuvos archeologija. 2018, t. 44, p. 173-194.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/47302
Updated:
2020-05-22 19:46:24
Metrics:
Views: 292
Export:
